Skirta 135-am Jelenos Rerich gimtadieniui

Spausdinti
Kategorija: Atmintinos dienos
Parašyta Antradienis, 11 vasario 2014 Autorius studija Gin-Dia

Atmintina diena – vasario 12d. Skirta 135-am Jelenos Rerich (1879-1955) gimtadieniui.  

Sąmonė neapibrėžiama žodžiais, ji vadovauja jausmams, bet ir jausmai neišreiškiami žodžiais. Jei pasakysiu iškilmingumas, tai nesupras tie, kurie šio jausmo nesuvokia. Tačiau tegul kiekviena atmintina diena būna palydima iškilmingai, su džiaugsmu. Kuo sunkesnė diena, tuo iškilmingiau ją reikia sutikti.

... Ir senoviniai ženklai stojo kaip Pergalės Vėliavos. Paskubėjus širdis neišlaikys, bet sąmonės praplėtimas nenumato širdies sunaikinimo. Jautrią širdį reikia saugoti. Ji plaka ne dėl savęs, bet dėl Bendros Gerovės – tai turi būti ištarta Atmintiną Dieną.

Agni-Joga, 14 (Bratstvo, 2d., Nadziemnoje, parašyta 1938m.), 652.

*

Ko gi moko Gyvosios Etikos mokymas, įrašęs Jelenos Rerich vardą į pasaulinės kultūros istoriją? Daugiabriaunis ir iškilus, konkretus ir praktiškas – mokymas, kuriame telpa daugybė priemonių ir metodų, kaip tobulinti save; mokymas, kurį galima prilyginti tobulėjimo enciklopedijai.

Jau pats mokymo pavadinimas nurodo dvi pagrindines tobulėjimo kryptis – etinis apsivalymas ir nepanaudotų gamtos išteklių, slypinčių žmoguje pažadinimas, arba ugninės“ – „psichinės“ energijos įvaldymas.

Gyvoji Etika teigia, kad įvaldyti psichinę energiją, vadinasi išauklėti žmogaus širdį, praplėsti jo sąmonę ir sužadinti kūrybinę mintį.

Pasaulis matė nemažai etinių sistemų, filantropinių teorijų, daugumos kurių žmonija nepriėmė dėl nekonkretumo, atitrūkimo nuo realių žmogaus poreikių, neturėjimo ateities perspektyvos ir dėl prasto išdėstymo. Tos sistemos taip ir liko mirusios etikos pavyzdžiais. Ne išimtis ir tie etikos kursai, kuriuos daugeliui iš mūsų teko studijuoti institutuose – tuoj po egzamino negrįžtamai norėjosi išbraukti tas žinias iš atminties. Tuo tarpu Gyvoji Etika stipriai įsispaudžia į sąmonę savo ryškiais teiginiais ir spalvingais pavyzdžiais, lengvai apsigyvenančiais žmogaus sieloje.

Agni-Joga apima daugybę temų ir nukreipia mintis į naujoves – tai nauji principai medicinoje, naujas požiūris į mokslo, ekologijos užduotis ir paskirtį – tyrinėjimas subtiliausių sąsajų tarp žmogaus ir gamtos.

Keičiant nūdienos dvasinę planetos atmosferą didžiulį vaidmenį Jelena Rerich skiria moteriai: „Didinga ateinančioji epocha tampriai susijusi su moters atgimimu. Ateinantys laikai moteriai turi suteikti vietą prie gyvenimo vairo, vietą greta vyro, jos amžino bendrakeleivio ir bendraminčio. Nelaimės ir kataklizmai didele dalimi yra moters pavergimo ir pažeminimo pasekmė. Kai kurių tautų degradacija, didžiulis moralinis nuopuolis, ligų plitimas vyksta dėl vergiškos moters priklausomybės – moteris-vergė gali pasauliui pagimdyti tik vergus. Žemindamas moterį, vyras pažemino save! Todėl toks skurdus nūdienos vyriško genijaus pasireiškimas“.

Jelena Rerich teigia, kad toks požiūris į moters paskirtį yra ne tik moralinis palinkėjimas, bet ir laikmečio būtinybė, atsiremianti į didį kosminį dviejų pradų pusiausvyros įstatymą. J.Rerich svajojo apie moters pabudimą pažinimui, kuris neturi tapti „konkurencija su vyru dėl pasileidimo“; moterys neturi tapti sufražistėmis, klaidingai suprantančiomis emancipacijos idėją. Moters paskirtis – dvasinio žygdarbio vykdymas, savo iškilios misijos suvokimas – ji šventos meilės ir dvasingumo ugnies saugotoja. Toks mąstymas leis prašviesėti ne tik pačiai moteriai ir jos palikuonims, bet ir prikels ir jos amžiną bendrakeleivį – vyrą.

Daug dėmesio Agni-Jogoje ir laiškuose Jelena Rerich skyrė vaikų auklėjimui, pamąstymams apie geriausius lavinimo ir švietimo kelius. Išsakytas idėjas Jelena Rerich sutvirtino savo asmeniniu pavyzdžiu savo šeimoje ir visuomeninėje veikloje. Šeimos nariai įvertino išskirtinį Jelenos Rerich vaidmenį – kaip šviesaus šeimos genijaus, pastūmėjančio į dvasinius, kūrybinius ieškojimus ir siekius. Nikolajus Rerichas paliko nemažai paveikslų ir knygų su užrašais, skirtais žmonai: „Mano žmonai, Jelenai, draugei, palydovei, įkvepėjai“. Jis tvirtino, kad ant daugelio jo drobių turėtų būti užrašyti du vardai – moteriškas ir vyriškas. Sūnūs, išaugę apsupti nuolatinės motiniškos meilės ir rūpesčio, ne sykį yra sakę, kad be „motinėlės“ pagalbos jiems nebūtų pavykę pasiekti ir menkos dalies to, ką jie pasiekė. Dvasinės motinystės impulsą Jelena Rerich skleidė visiems, siekiantiems šviesaus idealo, saviauklos ir pasiaukojimo. Susirašinėdama su daugybe žmonių įvairiose šalyse susibūrusių į Gyvosios Etikos – Rericho vardo draugijas, ji visada stengėsi padėti patarimais, paskatinti ir pakelti dvasią.

Jelena Rerich palikimas yra didžiulis, juk be 14 Gyvosios Etikos knygų, bendrai sudarančių apie 3,5 tūkstančių puslapių, liko jos dvasinių-filosofinių laiškų dvitomis (1000 puslapių) – ir tai tik maža dalis jos neaprėpiamo susirašinėjimo; bei daugybė vertimų, tarp kurių J.Blavatskajos „Slaptoji doktrina“, Mahatmų laiškai – „Rytų Taurė“, bei parašytos knygos apie Šv. Sergijų Radoniežskį, Rytų legendos ir kt.

Jelena Rerich – naujos epochos žmogus – gydytojas-natūralistas-auklėtojas, savo gyvenimu atlikususi unikalų ir sėkmingą išgyvenimo eksperimentą. Didieji žmonijos Mokytojai, Himalajų Mahatmos, kurių vadovaujama Jelena Rerich ir priėmė Ugninį Mokymą, pavadino ją „Agni-Jogos Motina“. Nikolajus Konstantinovičius Rerichas, norėdamas paryškinti žmonos vaidmenį, rašė: „ant tokių žmonių laikosi Žemė“, pavadino ją „Pasaulio sergėtoja“ (Deržatelnica mira).

Mąstytojo pasaulėžiūra intymiai susijusi su jo asmenybe – Jelenos Rerich palikimas pripildytas optimizmo, šviesaus džiaugsmo, grožio ir darnos. Visi, artimai pažinoję Jeleną Rerich, ar nors trumpai su ja bendravę, minėdavo išskirtinį jos natūros žavesį. Išmintinga ir įžvalgi, jausminga ir delikati, ištverminga ir nuoširdi – tokia ji įsiminė amžininkams. Mums dar ilgai teks mąstyti apie užmintą šviesią Jelenos Rerich gyvenimo ir likimo mįslę, apie aukščiausią jos gyvenimišką Priesaką, padovanotą ateities kartoms.

Pagal straipsnį iš žurnalo „Rabotnica“, 1991m. paruošė D.Stungurienė.

*

sufražistės [angl. suffragists < suffrage – rinkimo teisė], moterų judėjimo (sufražizmo), reikalaujančio suteikti moterims rinkimo teisę, dalyvės.

emancipãcija [lot. emancipatio – paleidimas iš tėvo globos; nuosavybės perleidimas]:

1. atsikratymas prietarų, visko, kas pasenę, konservatyvu;

2. lygiateisiškumo įgijimas, pvz., moterų emancipacija.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 22nd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©