Kovo 8-oji 2012m.

Spausdinti
Kategorija: Atmintinos dienos
Parašyta Sekmadienis, 23 gruodžio 2012 Autorius Diana Stungurienė

Kovo 8-oji 2012m.

Kai namuose pasidaro sunku, tada kreipiamės į moterį. Kai nebepadeda paskaičiavimai ir išskaičiavimai, o savitarpio nesutarimai peržengia galutines ribas, tada einama pas moterį. Kai apstoja piktos jėgos, tada kviečiama moteris. Kai apdairus protas pasidaro bejėgis, tada prisimenamas moters gebėjimas užjausti. Ir tai teisinga, nes kai pyktis sumenkina proto sprendimus, tik širdis žino gelbstinčią išeitį. O kur gi ta širdis, kuri gali pakeisti moters nuoširdumą? Kur tas vyriškumas, kuris prilygs moters drąsai beviltiškoje situacijoje? Kokia gi ranka pakeis įtikinantį, raminantį ir nuoširdų moters prisilietimą? Ir koks gi žvilgsnis, sugėręs visą kankinantį skausmą, atsilieps pasiaukojančiai linkėdamas gera?

Tai ne pagyra moteriai.“
N.Rerichas. Tverdynia Plamiennaja.

<...>atsiųstoje laiško kopijoje aš ginu moterį, nes jos sąmonėje reikia pažadinti savigarbą. Pavaldumas dažnai išvysto pačias nederamiausias savybes. Tačiau tegu niekas nepagalvoja, kad aš įžvelgiu kokį tai pranašumą moteriškoje prigimtyje. Tik gilios žinios, tik taurios mintys gali pirmauti - ir tame pirmume slypi Kosmoso Įstatymas.
J.R. 23.08.37

Priminsiu Jums, kad Pasaulio Motina paslėpė nuo žmonijos Savo Atvaizdą taip pat ir dėl kosminių priežasčių. Kai Liuciferis nusprendė pažeminti moterį, siekdamas užvaldyti žmoniją, kosminės sąlygos buvo palankios tokioms naikinančioms užmačioms. Todėl ir sakoma, kad Pasaulio Motina uždengė Savo Atvaizdą. Pasaulio Motina vienatvėje audė savo ženklus, laukdama naujo Šviesulių išsidėstymo ir naujų kosminių srovių, kurios būtų palankios naujam Jos pasirodymui. Tokios sąlygos susiklostė, ir mes jau tapome liudininkais moters prabudimo visoje planetoje.
J.R. 07.06.38

Apgauti evoliucijos neįmanoma, atėjo laikas, kai žmonijos Paukštė jau nebegali skristi vienu sparnu, kalbėjo Vivekanada, žiūrėdamas į Indijos ateitį, savo šalies atgimimą siedamas su jos dukterų pabudimu veiklai.
J.R.17.09.38

A.Klizovskij. Kvietimas viso pasaulio moterims

Katastrofinę planetos būklę kelia ne tik žmonių ignoruojamas didis kosminis priežasties ir pasekmės įstatymas, bet ir kito kosminio įstatymo nepaisymas - Prigimtinės pusiausvyros. Dviejų Prigimčių pusiausvyra sudaro gyvenimo pasaulėžiūros pagrindą, kuris žemėje išsireiškia per vyro ir moters bendradarbiavimą. Tai natūrali sąlyga normaliam ir sėkmingam gyvenimo vystimuisi visuose būties planuose. Visatoje vyras ir moteris yra vienodai vertingi ir vienareikšmiai, apie privalumą arba vyravimą vieno iš jų negali būti nė kalbos.
Ši paprasta, tačiau didi tiesa pasitraukė iš žmogaus sąmonės jau seniai. Jau seniai žmonės nepaiso kosminių dėsnių ir gyvena išskirtinai pagal savo susikurtus - žmogiškus egoistinius dėsnius. Šiandiena pasižymi plačiai pažeidinėjamu prigimčių pusiausvyros dėsniu, todėl kad daugeliui gyvenimo sričių išskirtinai vadovauja vyrai. Daugelyje pasaulio šalių moteris yra sumenkinta ir laikoma žemesnės prigimties, ji nedalyvauja valstybės valdyme ir įstatymų kūrime, taip pat ekonominių problemų svarstyme, valstybės gynybos ir apsaugos klausimuose, bei diplomatijoje ir politikoje. Žodžiu, daugelyje šalių moteris yra atskirta nuo klausimų, kurie apsprendžia tautų ir valstybių likimus. Jai leista gimdyti vaikus ir būti vyro linksmintoja, bei suteikta kukli vieta virtuvėje ir vaikų kambaryje.
Žmonijos vystimosi istorija mums pasakoja, kad žmonija sukūrė nuostabias epochas ir išvystė aukštas civilizacijas tik tada ir ten, kur moteris nebuvo žeminama ir kur ji aktyviai dalyvavo tautos valdyme ir gyvenimo ateities kūrime. 
Jei kurioje nors žmogiško gyvenimo srityje valdo tik vienas pradas, tai neišvengiamai toje srityje prasideda prastovos, sulėtėjimai ir pertrūkiai, kurie galiausiai sustabdo visą mašiną, kitaip kalbant, prasideda katastrofos ir nelaimės.
Išmintingi kosminiai įstatymai žmogų sukūrė vyru ir moterimi ne todėl, kad jie pakeistų vienas kitą, o kad papildytų; sukūrė juos ne vienišiaus gyvenimui, bet gyventi poromis. Kiekvienas turi duoti kitam tai, kuo jis stiprus, ir surasti pagalbą ten, kur yra silpnas. Atskirai jie sudaro pusę esybės, ir tik dviese jie sukuria pilną esybę. Vyras stipresnis fiziškai, moteris intuityvesnė, todėl tik kartu jie gali teisingai atlikti savo paskirtį visatoje.
Pusiausvyros dėsnis iš vyro ir moters reikalauja ne lenktyniavimo ir konkurencijos, bet bendradarbiavimo ir kooperacijos; ne vienpusiško sprendimo, bet bendro. Jei žmonės laikytųsi šio didžio visatos evoliucijos dėsnio, pasaulis nebūtų atsidūręs tokioje katastrofiškoje padėtyje. Vyriškas verslumas ir būdingas jam veržlumas ir karingumas - savybės kaip tokios nėra blogos ir tam tikroje evoliucijos epochoje labai reikalingos, bet atsiribojusios nuo kūrybingos, išlaukiančios moteriškos įtakos, kai moters nėra išaukštintos ir sušvelnintos, o kreipiamos išskirtinai vyro, jos ne tik išauga į tokius išsigimusius reiškinius kaip negalinčio apsiginti užpuolimą, grobimą to, kas blogai padėta, silpnesnio pavergimą ir galiausiai tampa pastovia grėsme taikai bei visuotinėmis katastrofomis ir nelaimėmis visai žmonijai. Taigi, moters paskirtis yra sulaikyti, sušvelninti kylančius konfliktus ir pakreipti vyriškos energijos perteklių teisinga kryptimi, kad tai būtų naudinga žmonijai.
Australijos laukiniai laikėsi tokios taisyklės: prieš pradedant karą, jie taikioms deryboms pasiųsdavo moteris, ir dažnai moterys sustabdydavo kraujo praliejimą. Taip elgiasi laukiniai, o kultūringos tautos stengiasi užpulti savo kaimyną ne tik be perspėjimo, bet ir netikėtai. Negalima sakyti, kad tai sulaukėjimas, nes būtent laukiniai elgiasi teisingai. Jei kultūringi žmonės vadovautųsi Australijos laukinių pavyzdžiu ir vietoj diplomatų taikiems tikslams siųstų moteris, tai ir mes išvengtume daugybės nelaimių ir kraujo praliejimų. Tačiau mes moterį kviečiame tik tada, kai kraujas jau pralietas. Moteris pasirodo kovos lauke kaip gailestingoji sesuo, kad palengvintų savo mirštančių negailestingų brolių kančias, kurie savo beprotystėje nusprendė, kad turi žudyti vienas kitą.
Žmonija, būdama dar savo evoliucijos kūdikystėje, įvertino moterį pagal jos fizinius duomenis ir dėl kūno silpnumo pavergė ją. Todėl įstatymas moterį užtiko jau pavergtoje padėtyje. Įstatymai ir sistemos paprastai pradeda nuo to, kad pripažįsta jau egzistuojančius faktus ir juos įteisina, taip sukuriamos visuomenės normos - įstatymai „užima“ anksčiau buvusių tarpusavio santykių nišą. Tie, kuriuos įstatymas užtiko jau pavergtus, įteisinami jau kaip privalantys paklusti.
Būtent moteris yra žmogaus siela, tautos siela. Kokia moteris - tautos siela, tokia ir tauta. Sumenkindamas moterį, žmogus nužudė savo sielą, sumenkino save ir savo tautą. Moters įtaka, nežiūrint netgi į jos beteisišką padėtį, turi gamtos jai suteiktas savybes, papildančias vyro charakterį. Ir jei moteriai būtų sudarytos galimybės laisvai išreikšti geriausias savo sielos savybes, jei jos nuoširdumas, atjauta, švelnumas, tiesos ir teisingumo siekis, meilė, užuojauta ir taikumas įtakotų ne tik supančią aplinką, bet ir įstatymų priėmimą, diplomatiją bei politiką, argi žmonija būtų pasiekusi tokį sulaukėjimą? - Kai apsiginklavusios iki dantų tautos ir valstybės, susidalijusios į grupuotes, pačiais nuožmiausiais būdais naikina patys save ir kiekvieną minutę pasiruošusios pasauliniu mastu pradėti susinaikinimą? Žmonija stovi ant bedugnės krašto. Išgelbėti ją nuo kritimo į tą bedugnę gali ir privalo moteris. Jai suteikta ta sunki ir didi dalia. Sunkiais momentais ir sunkiomis aplinkybėmis tik moters širdis gali vyrui parodyti sprendimą ir teisingą išeitį iš keblios padėties. Niekada dar kreipimasis į moters širdį nebuvo bevaisis, nebus jis bevaisis ir šį kartą. Išvesti žmoniją iš tos negandos, kurioje ji dabar randasi, negali viena žmonijos pusė, tai galima padaryti tik apjungtomis vyriškos ir moteriškos prigimtiems pastangomis.
Te kiekviena moteris, kurią pasieks šis kvietimas, įsigilina į šias idėjas ir pradeda jas skleisti gyvenime. Tegul ji tvirtina savo vyrui ir mylimajam, savo tėvui ir broliui apie būtinybę atstatyti pusiausvyrą ir apie moters padėtį taikiame pasaulyje. Tegul primena jiems tai kiekviena proga: ryte, ir vakare, dieną ir naktį. Pastoviai, švelniais, bet primygtinais prisilietimais įdiegia į vyro sąmonę tą mintį. Tegul ministrų, diplomatų, politikų ir kitų valstybės veikėjų žmonos šiomis mintimis ypač stipriai įtakoja. Tegul rašytojos ir žurnalistės rašo apie tai laikraščiuose ir žurnaluose, tegul kalba apie tai moterų susibūrimuose, suvažiavimuose ir kongresuose. Tik tokiomis suvienytomis jėgomis galima nuimti plėvę nuo vyrų akių ir pakeisti iki šiol vyravusią neteisybę - išankstinę nuostatą apie moterį. Tik tada, kai nukris paskutinė vergystės grandinė nuo pusės žmonijos giminės, žmonija sulauks didžiulį galingų jėgų antplūdį, kuris ir nurodys kelią į išsigelbėjimą.
Te šis kvietimas suranda atgarsį kiekvienoje jautrioje moters širdyje ir te savo širdies liepsna ji uždegs vyro širdį, kad nuoširdžiame bendradarbiavime jie galėtų išgelbėti pasaulį nuo grėsmingų katastrofų ir nelaimių. Tebus taip!
A.Klizovskij. Osnovy miroponimanija novoj epochi.
Sk.9, Prizyvk žienščinam vsiego mira.
Į lietuvių kalbą išvertė Diana Stungurienė.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 24th. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©