Valdonės Zoss istorija (3)

Spausdinti
Kategorija: Pabaltijo pasekėjų biogr.
Parašyta Trečiadienis, 19 vasario 2014 Autorius studija Gin-Dia

Valdonės Zoss istorija (3).

Dokumentinis filmas Vasaros saulėgrįža - Lygo.
Dokumentinis filmas Летний солнцеворот - Лиго

Po Latvijos įjungimo į TSRS, pagal 194-08-05 įsakymą dėl nesocialistinės krypties draugijų uždarymo, Latvijos Rericho draugija ir jai priklausęs muziejus buvo likviduoti, naujos knygos ir baldai parduoti aukcione (beveik visas knygas išpirko rerichiečiai), paveikslai buvo perduoti į Rygos miesto meno muziejų (pastovi ekspozicija pradėjo veikti tik nuo 1956m. rudens), draugijos biblioteka perduota Valstybinei bibliotekai. Vokiečių okupacijos metu draugijai Rericho paveikslus pavyko susigrąžinti, paslėpti ir išsaugoti (išskyrus aštuonis, kurie buvo paimti komisariatų papuošimui).

1943 metų rudenį draugija veikė nelegaliai, susitikinėdavo nedidelėmis grupelėmis. Karo metu ir po karo susirašinėjimas su Rerichais nebuvo įmanomas, tačiau draugijos veikla nenutrūko, jos nariai vertė į latvių kalbą Gyvąją Etiką, J.Rerich laiškus, koregavo ankstesnius vertimus, sudarinėjo indeksus – abėcėlinius vardų, pavadinimų sąrašus. 1948-9m. (po to, kai Maskvos teosofams buvo išsiųstos knygos) apie 40 draugijos narių ir jų šeimos narių buvo areštuoti pagal 58-ą straipsnį ir išsiųsti į lagerius; buvo areštuota netoli šimto žmonių. Nariai, išgyvenę tremtį, sugrįžo 1954-6 metais. Daugpilio draugija (vad. Zilbersdorfas, Ostašova) nenukentėjo nuo pogromų ir veikė iki 1950-ųjų. 1988 metų spalio 8d. Latvijos N.Rericho draugija buvo oficialiai atkurta, tų pačių lapkričio 17 dieną įvyko iškilmingas atidarymas. Latvijoje spausdinamos Mokymo knygos išplito po TSRS.

*

Lonija Andermane supažindino Valdonę su Latvijos N.Rericho draugijos nariais. Karolina Jakobson davė Valdonei paskaityti knygą „Čaša Vostoka“ (Rytų Taurė). Taip viskas ir prasidėjo. Skaitoma knyga kėlė klausimus, kurie išaugo į pokalbius – taip iš lėto Valdone Zoss įsitraukė į draugijos gyvenimą, kuris padovanojo naują pasaulėžiūrą ir naujus draugus.

Meta Janovna Pormalis nusivežė Valdonę į Jumpravą pas Kateriną Draudzin. „Labai geri prisiminimai, apie Katariną, buvo lengva bendrauti,“ – paskęsta tolimuose prisiminimuose Valdone.

*

Meta Janovna Pormalis (1897-1993), Latvijos Rericho draugijos narė nuo 1930m. Latvijos Universitete studijavo anglų kalbą, kalbėjo prancūzų, vokiečių, rusų ir kt. kalbomis. Vertė Gyvąją Etiką į latvių kalbą, mašinėle perrašinėdavo laiškus ir manuskriptus, vėliau – R.Rudzičio veikalus iš latvių į rusų, vadovavo anglų kalbos būreliui. Mėgo klasikinę muziką, keliones į kalnus, 70-ies nuvažiavo į Kaukazą. Po karo daug padėjo Haraldui Lukinui – gamino ir saugojo vaistus. 1950-56 represuota, išsiųsta į Irkutsko sritį, Taišeto rajoną. Šalinosi žmonių dėl kairės veido pusės paralyžiaus. Žmonės ją mylėjo už šviesumą, nuoširdumą, stiprų charakterį ir pagalbą, kurią suteikdavo visiems, kuriems jos reikėjo. Vyras – Karlis Pormalis (1883-1968), Latvijos Rericho draugijos narys. Jaunystėje tarnavo caro armijoje Tolimuose Rytuose. Po demobilizacijos dirbo sodininku, buvo visų galų meistras. Represuotas 1950-1956, išsiųstas į Vorkutą, vėliau į Mordoviją. Grįžęs bendradarbiavo su R.Rudzičiu.

*

Katrina Draudzina (Draudzin Jekaterina Jakovlena)Nuo 1936m. rugsėjo vadovavo vienai iš grupių, studijuojančių Gyvąją Etiką, nuo 1937m. vaikų studijai ir Moterų Susivienijimui, įkurtam 1938.01.13, Latvijos Rericho draugijos valdybos narė (neformaliai nuo 1938.05.01, juridiškai po įstatų pakeitimo nuo 1939.03.09).

Gimė valstiečių šeimoje Žiemgaloje Kukniu kaime (1882.07.09 - 1969-03.12), mokėsi vokiečių gimnazijoje, vėliau aukštuosiuose medicinos kursuose Rygoje. Į kursus papuolė, nes pavardė pase buvo užrašyta vyriškos giminės (Draudzinš), ir taip tapo viena iš pirmųjų Latvijos gydytojų-stomatologų. Už dalyvavimą socialistų grupėje buvo išsiųsta už Uralo, 1918 sugrįžo. Dar prieš įstojimą į draugiją (apie 1932m.) buvo pažįstama su R.Rudzičiu ir V.Šibajevu, skaitė Gyvąją Etiką. Nuo 1938m. – kai pradėjo vadovauti grupei – sulaukė laiškų iš Jelenos Rerich. Moterų sekcija buvo labai vieninga, visos palaikė idėją sukurti Darbinę bendruomenę Jumpravoje (Draudzin sodyboje).

Pasiūlius Jelenai Rerich, Katrina pradėjo sudarinėti Gyvosios Etikos knygų „indeksus“ – nuorodas, tai darė visą gyvenimą. Patarus Jurijui Rerichui, su kuriuo buvo susitikusi Maskvoje, nuorodų knygą pavadino „Gyvosios Etikos žodynas“ (Slovnik Živoj Etiki).

K.Draudzin parašė „Pamąstymai apie psichinę energiją“ (Razmyšliaja nad psichičieskoj energijei) ir pranešimų kitomis temomis, kuriuos vėliau perdarė į straipsnius spaudai. Į latvių kalbą vertė Gyvosios Etikos knygas „Obščina“, „Serdce“, „Bratstvo“, „Pisma Jeleny Rerich“ ir „Slaptąją Doktriną“. Sukūrė vaikišką pacifistinę pjesę dramos studijai. Siūlė įkurti bendruomenę jos sodyboje. Dalyvavo draugijos kooperatyvo veikloje. Daug padėjo kitiems. 1947m. kaip draugijos atstovas važiuodavo į Maskvą susipažinti su teosofais bei platinti Gyvosios Etikos ir N.Rericho knygas. Kaip ir kiti draugijos nariai buvo represuota, 1949-54 metus praleido lageriuose. Ten nusilpo regėjimą, sugrubo rankos, todėl grįžus jau nebegalėjo dirbti stomatologe.

*

Nuteisti Rericho draugijos nariai iš tremties grįžo 1955-1956 metais. Prasidėjo naujas Rericho draugijos narių gyvenimas – slaptas: rinkdavosi jie mažomis grupelėmis, viešumoje neišsiduodavo, kad pažįsta vienas kitą. Iš lėto į draugijos gyvenimą įsitraukė ir jaunimas. Viena iš jų Ingrida Raudsepa, kuriai dar teko pabuvoti Katrinos Draudzin sodyboje, ji bendravo su Lonija Andermane, Meta Pormalis, iki šiol bendrauja su Valdone Zoss.

*

Išėjusi į pensiją Valdone Zoss persikėlė gyventi pas sūnų, kuris dirbo biologu šiaurinėje Kurzemėje, Siltere gamtos parke-rezervate. Rezervatui reikėjo žmogaus, kuris iš gaisrininko bokštelio galėtų stebėti, ar kur nekyla gaisras. Šis darbas Valdonei labai patiko: „...tai buvo nuostabu. Vasarą, kai būdavo karšta, tirpstančių pušų sakų kvapas kildavo aukštyn – atrodydavo, kad esu šventykloje. Vakarais stebėdavau, kaip į jūrą leidžiasi saulė. Turėjome stiprius žiūronus ir matydavau toli jūroje Estijos salas, ten žaliuojančius miškus. Vieną vakarą buvo labai įdomi atmosfera, ir saulė buvo skaisčiai raudona. Ji leidosi, už miško. Didelis saulės diskas, kuriame atsispindinčios pušų viršūnės staiga pradėjo judėti kartu su vis aplinka...“. Valdonei pasirodė, kad net bokštelis, kuriame ji buvo, pradėjo suktis, – teko įsitverti turėklų ir prisėsti.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 22nd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©