Jelena Ivanovna Rerich

Spausdinti
Kategorija: Rerichų biografijos
Parašyta Šeštadienis, 22 gruodžio 2012 Autorius studija Gin-Dia

Jelena Ivanovna Rerich (1879 - 1955)

Žmona, gyvenimo palydovė ir ištikima draugė, pasidalinusi su N. K. Rerichu vargais ir pasiekimais, teikusi jėgų ir kūrybinį džiaugsmą. Ji ėjo per gyvenimą veržliai ir gražiai, savo pavyzdžiu parodė ištikimybės ir atsidavimo žmonijos idealams ir grožiui kelią. Ji padovanojo pasauliui Gyvosios Etikos Mokymo knygas, kurios buvo parašytos bendradarbiaujant su Šambalos Mahatmomis, kurie lydėjo Rerichų šeimą bendro jų darbo ir pažinimo kelyje. Jelena Ivanovna susirašinėjo su daugybe žmonių iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Jos knygos ir laiškai persunkti didžiule gyvenimiška patirtimi.

1879 metais vasario 12 (pagal seną kalendorių sausio 31d.) Sankt-Peterburge, Sergijevskos gatvėje, architekto-akademiko Ivano Ivanovičiaus Šapošnikovo ir jo žmonos Jekaterinos Vasiljevnos šeimoje gimė duktė, kurią pavadino Jelena. Jekaterina Vasiljevna, motina, buvo kilusi iš senos Goleniščevų-Kutuzovų bajorų giminės. Legendinis rusų karvedys M.I.Kutuzovas buvo Jelenos Rerich prosenelio pusbrolis. Ji augo ypatingai jautri supančiam grožiui, ypač gamtai. Jos brolis mirė penkių su puse metukų nuo difterito. Tais metais Jelenai suėjo penkeri. Motina pradėjo daugiau dėmesio skirti mergaitei ir juokais mokė ją skaityti. Nuosekliai, laikraščiuose, žaislinėse kaladėlėse ir paveikslėliuose, mergaitė susipažino su abėcėle ir pradėjo prabėgomis skaityti. Taip pat lengvai ji įsidėmėjo vokiečių ir prancūzų abėcėles. Šešerių ji jau laisvai skaitė ir netgi rašė trimis kalbomis. Nenuvertinant auklių ir mokytojų dėmesio, mergaitė augo labai savarankiška ir labiausiai mėgo žaisti ir skaityti viena. Bendraamžės ją vargino ir varžė.


Jelena labai anksti pradėjo domėtis knygomis. Knygos tapo geriausiais jos mokytojais ir draugais. Pirmoji ir pati mieliausia knyga buvo du Biblijos tomai su G[ustavo] Dore iliustracijomis. Paskendusi apmąstymuose apie Kristaus gyvenimą, ji aptirpusia nuo pagarbos širdimi, kentėjo kartu su Kristumi. Tarp pačių pirmųjų jos perskaitytų knygų buvo ir dvi senovinės knygos "Kelionės Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose". Tos dvi storiausios knygos buvo atiduotos mergaitės žiniai. Ji mėgo knygas vartyti, kurios mirgėte mirgėjo spalvingomis iliustracijomis. Tokiu būdu mergaitė anksti susipažino su Tolimųjų Rytų gamta, etnografija ir žmonių gyvenimu, tai neabejotinai paliko jos vaizduotėje ir dar neužterštoje nevykusiais ir melagingais kūriniais vaikams sąmonėje neišdildomą pėdsaką. Ateityje mėgiamiausiu jos užsiėmimu taip ir liko skaitymas. Skaitė kaip sakoma be atokvėpio. Kentėjo ir džiaugėsi kartu su mylimais herojais, dalijosi jų bėdomis ir pergalėmis. Skaitydama taip įsijausdavo, kad kartais net susirgdavo ir ilgą laiką būdavo apimta depresijos.

Laikui bėgant mergaitė išaugo į vieną žymiausių Peterburgo gražuolių, išsiskiriančia neeiliniu gebėjimu skambinti pianinu ir ateityje tapo žinoma kaip viena  labiausiai apsišvietusių  moterų Rusijoje. Nuo pat vaikystės joje ryškiai atsispindėjo du pasauliai - žemiškas ir tas, kitas, iš kur atklysdavo praeities ir ateities vaizdiniai, pranašingi sapnai ir vidinės, pakankamai anksti susigulėjusios žinios apie Aukštesnes Jėgas, kurių realumu savo gyvenime ji įsitikins ne kartą.  Pagal savo charakterio savybes ji aiškiai priklausė Prometėjaus genčiai. Nežiūrint į neeilinį žavesį ir moteriškumą ji buvo tvirta savo sprendimuose, drąsi poelgiuose ir visada aiškiai suvokė tą tikslą, kurio siekė. Joje jautėsi tas nuostabus laisvės suvokimas, kuris leido įveikti sunkumus, ne sykį užtvėrusius kelią, ir garsėti aukštuomenės sluoksniuose kaip laisvas, o kartais net savavaliaujantis žmogus.  Jos širdies gilumoje tarsi skambėjo laisvų Mongolijos stepių vėjas, ir skambėjo nesibaigianti klajoklio daina, kuriuos ji paveldėjo  kartu su bobutės-mongolės krauju, išsiskiriančios tokiu pat karingu ir laisvės trokštančiu charakteriu. Senelis nerimavo dėl anūkės, kuri jo akimis žiūrint   susirinko geriausius jo energingos sutuoktinės bruožus. Tuo metu jaunimą vis dažniau užvaldydavo revoliucinės nuotaikos, ir senelis nerimavo, kad anūkė gali tapti revoliucioniere ir neduok Dieve, ką nors susprogdinti.

Jeigu žemiškame Jelenos Ivanovnos asmenyje ir slėpėsi panašios galimybės, tai joms nebuvo lemta išsipildyti, kadangi jos laukė kitas gyvenimas, palyginus su kuriuo revoliucionieriaus likimas pasirodytų tik vaikiškas žaidimas. 1899 metais savo tetos kunigaikštienės J.V.Putiatinos dvare Jelena Šapošnikova pirmą kartą susitinka savo būsimą vyrą, jauną dailininką Nikolajų Konstantinovičių Rerichą (1874-1947), o 1901 metų lapkričio mėnesį jie susituokė. 1902m. rugpjūtyje pas juos gimsta sūnus Jurijus, ateityje - pasaulinio garso mokslininkas-orietalistas. Jaunesnysis sūnus Sviatoslavas, gimęs 1904, tapo dailininku, kaip ir jo tėvas.

1916-1918 metais pablogėjus vyro sveikatai J.I.Rerich kartu su vyru ir vaikais gyvena Karelijoje. Po revoliucijos įvykių Rerichų šeima atsiduria užsienyje, atskirti nuo Tėvynės. Padedant draugams Nikolajus Rerichas organizuoja parodas Stokholme. Vėliau Norvegijoje, Danijoje, D.Britanijoje. 
1920-1923 metais Rerichai gyvena Amerikoje. Išvažiuodami 1923 metais iš Amerikos Rerichai paliko čia aktyvią, našiai dirbančią pasekėjų ir mokinių grupę. Esant gyviems Rerichams tai buvo pagrindinis jų sukurtas dvasinio kultūrinio judėjimo centras. Ir mūsų dienomis Niujorke dirba dvi rerichiečių organizacijos, tęsiančios savo pirmtakų tradicijas: N.Rericho vardo muziejus ir Agni-Jogos Draugija.

Amerikoje Jelena Ivanovna Rerich pradeda reguliariai užrašinėti savo pokalbius su Rytų dvasiniais Mokytojais, informaciją apie naują filosofinę sistemą, kurią  pavadino Gyvąja Etika. Nuo  to laiko ji tai darė visą gyvenimą.

1923m. gruodžio 2 dieną visa Rerichų šeima atvyksta į Indiją, jau seniai traukiančią savo turtingomis dvasinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis. 1925-1928 metais J.Rerich dalyvauja Centrinės Azijos tyrinėjimo ekspedicijoje, organizuotoje jos vyro. Ekspedicijos tikslas buvo išstudijuoti archeologinius paminklus ir skirtingų nacionalinių kultūrų ypatumus.

1926m., kai ekspedicija buvo sustojusi Ulan-Batore, išleidžiama jos knyga "Osnovy Budizma", traktuojanti fundamentalius Budos Mokymo filosofinius suvokimus. Tokius, kaip persikūnijimas, karmos įstatymas ir Nirvana, o taip pat pačią giliausią moralinę pusę, paneigdami pagrindinį vakarų mąstymo stereotipą apie tai, kad žmogus budizme yra niekas, pamirštas Dievo kūrinys.

Po ekspedicijos Rerichai apsistoja senoviniame, vaizdingame Kulu slėnyje (Vakarų Himalajuose). Nuo šiol Jelena Ivanovna visą laiką skiria surinktų tekstų, užrašytų diktuojant Mokytojams, susisteminimui. Tęsiamas Gyvosios Etikos knygų rašymas.

1929 metais Paryžiuje Ž.Sent-Iler slapyvardžiu išleidžiamas jos darbas "Kriptogramy Vostoka". Knyga turėjo tą patį šaltinį, kaip ir Gyvosios Etikos knygos ir tampriai su jomis siejasi. "Kriptogramos" (arba paslėpto charakterio kūriniai) , priklauso ezoterinėms Azijos tradicijoms Jose aprašomi legendiniai ir istoriniai seniai praėjusių dienų įvykiai. Visų pirma tai pasakojimai apie mums nežinomas Didžiųjų žmonijos Mokytojų gyvenimo puses. Tai pasakojimai apie Budą, Kristų, Apolonijų Tianskį, Sergijų Radoniežskį. Knyga užbaigiama pranašystėmis apie ateitį, liečiančią visą pasaulį.

Svarbią vietą J. Rerich kūryboje užima jos laiškai, parašyti studijuojantiems Gyvąją Etiką. Paprastai ir suprantamai ji paaiškina savo korespondentams problemas, išdėstytas Agni Jogoje. Tai klausimai apie Kosminius Įstatymus, planetos ir žmonijos evoliuciją, dvasios ir materijos sąveiką. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, pasirinkęs nelengvą savęs tobulinimo kelią ir norintis sutikti savo vadovus, jau įveikusius pirmuosius to kelio sunkumus. Kokia mūsų kiekvieno vieta pasaulio kūrime? Kaip kosminiai įstatymai veikia žmonijos istoriją ir kokios jų nepaisymo pasekmės. Tokie ir daugelis kitų klausimų, atsirandančių skirtingo suvokimo žmonių širdyse, sulaukdavo atsakymo. Atsakymai būdavo kruopščiai ir geranoriškai parenkami kiekvienam atskirai.

1940 metais Rygoje atspausdintas pirmas J.Rerich laiškų leidinys. Du tomai buvo tik mažutė dalelė jos didžiulio, epistoliarinio (laiškų) palikimo, kurie tikimės, kada nors išvys pasaulį pilna apimtimi.

J.Rerich dėka žmonėms, skaitantiems rusų kalba, atsirado galimybė susipažinti su Teosofinės draugijos įsteigėjos J.P.Blavatskajos (1831-1881) kūriniu "Tainaja Doktrina". Tai mokslo, religijos ir filosofijos sintezė. Taip pat jie galėjo susipažinti su rinktiniais Mahatmų laiškais ("Učitielia Vostoka"), kurie turėjo tiesioginę įtaką teosofinio judėjimo prasidėjimui (knyga Iskander Chanum "Čaša Vostoka").

Nuo 1933 metų J.Rerich žurnale "Okultizm i joga" pastoviai publikuoja straipsnius skyriuje "Svobodnaja Tribūna". Tai rusų emigrantų spaudinys apie teosofiją ir ezoteriką, pradėtas leisti Jugoslavijoje, o vėliau leidžiamas Paragvajuje.

Mirus vyrui, 1947 metų gruodį, Jelena Ivanovna palieka Kulu slėnį ir kartu su savo vyresniuoju sūnumi Jurijumi Nikolajevičiumi Rerichu apsigyvena nedideliame Kalimponte miestelyje Rytiniuose Himalajuose. Ten, iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos, ji tęsė pradėtą darbą - buvo vedami pokalbių su Mokytojais užrašai, vyko susirašinėjimas.

1955 metų spalio 5d. ji išėjo iš gyvenimo.

 

 

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 22nd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©