Kultūros misija

Spausdinti
Kategorija: Apie Rericho paktą
Parašyta Sekmadienis, 20 sausio 2013 Autorius Richard Rudzitis

Siekiant žemėje visose tautose įtvirtinti taiką ir sunaikinti net pačią karo galimybę, Nikolajus Rerichas kviečia eiti visai kitu keliu, nei siūloma daugelyje nusiginklavimo konferencijų. Rerichas trokšta pačioje žmogaus sąmonėje įtvirtinti gėrio kūrimą. „Taika per Kultūrą“ – taikaus Rericho judėjimo devizas. Nugalėti sąmonę kultūra, grožiu ir žiniomis, nugalėti visa apimančiu ir visa suvokiančiu dvasingumu.

„Ten, kur kultūra, ten ir taika. Ten ir žygdarbis, ten ir teisingi sunkiausių socialinių problemų sprendimai. Kultūra yra aukščiausios Palaimos, aukščiausio Grožio ir aukščiausio Žinojimo sankaupa“. „Reikia nusiginkluoti širdyje ir dvasioje, – sako Rerichas. – Žmogiška širdis turi sutikti nusiginkluoti ir bendradarbiauti.“

Reikia vėl ir vėl aiškinti ir diegti į žmogaus sąmonę tikrosios kultūros suvokimą tam, kad žmonija pajustų ją kaip kažką šventą, kad niekada nepanorėtų sunaikinti kultūrinių vertybių ir tuo pačiu paties tų vertybių kūrėjo ir skleidėjo – gyvo žmogaus. Gilus kultūros ir bendradarbiavimo kultūrinėje terpėje suvokimas turi vesti tautas į taiką.

Mūsų epocha sumaišė, panaikino skirtumus, o daugiausia netgi užteršė tikrąjį, šventą kultūros suvokimą. Nūdienos pasaulis pamiršta jos pirminę, tyrą prasmę. Europietiška logika gan dažnai maišo kultūrą ir civilizaciją, sutapatina amžiną su laikinu, praeinančiu. Rerichas vėl ir vėl kviečia atskirti šias sąvokas. Kultūra Rerichui yra gerokai platesnė, subtilesnė, visa aprėpianti ir pirminė sąvoka, – kultūra turi civilizaciją, kaip savo sudėtinę dalį, pagrįsti ir sudvasinti.

Kultūra giliai įsišaknija dvasiniame suvokime, o civilizacija tuo tarpu apglėbia gyvenimą jo visuomeninėse-materialistinėse formose. Kultūros vystimesi N.Rerichas išskiria šiuos etapus: nemokšiškumas, civilizacija, išsilavinimas, po to inteligentiškumas, dvasinis subtilumas ir tik po to žmogus įgyja sintezės-analizės savybę ir tikrąjį kultūringumą. Inteligentiškas žmogus, kaip toks, dar nereiškia tikrai kultūringo žmogaus, kad tokiu taptų, jis turi gebėti plačiai mąstyti, suvokti gyvenimo prasmę ir visatos dėsningumus, taip pat turi tapti žmogumi tarnaujančiu žmonijai ir įsikūnijusiai žemėje žmoniškai brolijai. Taigi, N.Rerichui kultūra – tai pati aukščiausiai, pati tyriausiai ir plačiausiai visos žmoniškos esybės skambanti gama. Todėl kultūros sąvoka jam ir yra šventa, todėl Rerichas ir žodį Kultūra dažnai rašo iš didžiosios raidės. Kultūra jam – Gralio Taurė, tai yra pati tyriausia sąvoka, į kurią mes turime nukreipti visas mūsų tyriausias, kūrybines mintis.

Visa širdimi įsiklausydamas į kenčiančios žmonijos siekius, nerimą ir vykstančias katastrofas, Rerichas suprato, kad pakeitus žmogaus mąstymą bus galima išvalyti ir kultūrą. Reikia mokinti žmogų nukreipti mąstymą teisinga linkme. Reikia prikelti ir atstatyti pirminę kultūros sąvoką, tyrą ir apvalančią jos prasmę. Reikia sudvasinti kultūrą.

Rerichas duoda naują, sudvasintą kultūros suvokimą. Iškelia ją neregėtame spindėjime. Apgaubia šventumo aureole. Padaro ją naujos epochos šūkiu.

Pirminė kultūros sąvoka Rerichui – tai tarnystė Šviesai. Tokiam suvokimui jis suteikia ir filologinį pagrindą. „Kultūra turi dvi šaknis – pirmoji druidinė... Kult visada liks Gėrio Prado garbinimu, o žodis Ur mums primena senąją rytietišką šaknį, reiškiančią Šviesą, Ugnį“. Taigi, Kult-Ur gali reikšti Šviesos garbinimą.

Jei Rerichui Kultūra yra dvasios šviesa, kurioje atsispindi grožis, žinojimas ir meilė, tai kultūra jam – tyros ir sudvasintos materialios vertybės, visa tai, kas padeda augti dvasinei šviesai žmoguje. Kultūra yra analizė ir bendradarbiavimas, net jei ir skirtingai suvokiamos žmogiškos vertybės. Nes po saule apsijungia visos spalvos ir visi atspalviai. Todėl ir plačiai suvokiama kultūra yra didžios gyvenimo įvairovės vienybė. Kultūra gerbia ir saugo individualumą ir individualios laisvės įstatymą. Ir kuo spalvingesnė bus kultūros skalė, tuo turtingesnė ir išraiškingesnė bus kultūra, tuo daugiau atsiras galimybių bendradarbiavimui ir evoliucijai. Todėl, be individualios ir nacionalinės kultūros išraiškos, dar yra universali ir tarptautinė: „Tikros kultūros idealai visur tolygūs, nei vandenynai, nei kalnai negali sustabdyti geranoriškų ir draugiškų žmonijos siekių“.

Iš kitos pusės, kaip šviesa reikalauja visiško aiškumo, taip ir kultūra turi būti kuriama remiantis kokybiškumu ir subtilumu. „Jei mes drįstame pavartoti žodį Kultūra, – sako Rerichas, – vadinasi, visų pirmiausia mes esame atsakingi už kokybę. Kultūros žodžio šaknis reiškia aukščiausią tarnystę tobulėjimui, o tai ir yra mūsų įsipareigojimas būčiai.“. N.Rerichas, galima taip pasakyti, pats yra tokios kokybės apaštalas. Be perstojo jis kviečia mąstyti, kaip kiekvieną darbą atlikti kokybiškiau, kaip išsilaisvinti iš žudančių standartizavimo pančių. Kurdami kultūrą mes taip pat turime galvoti, kaip suteikti jai pakylėtą subtilumą ir aiškumą. Jei žmonija suvoktų savo atsakomybę už kūrybos kokybę, visa kultūra taptų dvasinga ir neapsakomai suklestėtų.

Richardas Rudzitis

Iš knygos „Nikolajus Rerichas – kultūros vedlys“.

Į lietuvių k. išvertė Diana Stungurienė,

2012-03-29, Šiauliai

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Saturday the 25th. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©