Po senovę. VI dalis

Spausdinti
Kategorija: Rerichiečių istorija
Parašyta Antradienis, 29 liepos 2014 Autorius studija Gin-Dia

Po senovę. VI dalis. 2014 m. liepos 23-25 dienomis Latvijos N.Rericho draugijos ir Šiaulių N.Rericho klubo nariai įvykdė antrąją pažintinę ekspediciją po Latviją (pirmoji įvyko 2013m.) – „Rerichas ir Latvija“. Kelionės tikslas buvo aplankyti vietas, kur gimė ir gyveno Nikolajaus Rericho protėviai – senelis Fridrichas Rerichas ir tėvas Konstantinas Rerichas (1837-1900), taip pat kiti giminaičiai. Dažnai yra klausiama, ar N.Rerichas buvo latvis? Jis nebuvo latvis, tačiau jo protėvių šaknys giliai įsišaknijusios Latvijoje, Kurliandijoje – Kuržemėje.

1966m. šiomis vietomis keliavo Gunta Rudzite, Latvijos N.Rericho draugijos prezidentė. Visą savo gyvenimą Gunta Rudzite skyrė Rerichų šeimai – ji rašė ir rašo straipsnius, kuriuose supažindina su Rerichais, jų kultūrine-švietėjiška veikla, išplitusia visame Žemės rutulyje. Rerichai nuolat pasisakydavo prieš karą, kuris ne tik sunaikina šimtus žmogiškų gyvybių, bet ir sugriauna bendrą žmonijos turtą – karinių veiksmų metu sunaikinami ištisi miestai su gyvenamaisiais namais ir bibliotekomis, mokyklomis, architektūriniais paminklais, tiltais, keliais – o tai yra bendras visos žmonijos kūrybinės minties vaisius. N.Rericho sukurta Taikos Vėliava, kaip Raudonojo Kryžiaus Vėliava virš ligoninių, skirta iškelti ir padėti apsaugoti nuo barbarų pastatus, kuriuose sukauptas bendražmogiškas turtas, nes visa tai yra bendra, visaliaudinė nuosavybė ir jos naikinimas yra nusikaltimas prieš visą žmoniją.

Prieš pradėdami ekspediciją susitikome su Gunta Rudzite – jos surinktos medžiagos pagrindu jau antri metai keliaujame po Latviją, fiksuodami dar išlikusius ženklus, menančius ne tik Rerichų viešnagę Latvijoje, bet kaip jau minėjome ir tai, kad čia Latvijoje, Kurliandijoje gimė ir gyveno N.Rericho senelis Fridrichas Rerichas ir tėvas Konstantinas Rerichas, kuris sulaukęs 12 metų išvyko mokytis į Peterburgą.

Gunta Rudzite padovanojo mums neseniai draugijos išleistą knygą „Mano tėvas Richardas Rudzitis“(1898-1960) ir išlydėjo mus į trijų dienų ekspediciją.

**

„Jau XVIII amžiuje Kurliandijos gubernijos kariniuose rejestruose įrašytas toks „wiss. Doct. Rohrich, alt“; deja gyvenamoji vieta ir gyvenimo laikotarpis nurodyti nebuvo. Ventspilio bažnytinėse knygose minima Anna-Marija Rerich (1743-1830), mergautinė pavardė Cickovskaja. <...>

N.Rericho prosenelis Johanas Rerichas (Iohann Roehrich, 1769-1859?) Kuržemėje nuomojosi dvarą. Pats Nikolajus Rerichas nurodė, kad prosenelis gyveno 99 metus. <...>

Johano žmona – Dorotėja padovanojo jam penkis sūnus, trečias iš kurių – Fridrichas (1806-1905) – buvo N.Rericho senelis. <...>“ 

N.Rericho senelis – Fridrichas Rerichas su žmona Doris Porep ir sūnumi Aleksandru (12 metų) 1866m., Tukums. (Liepojos muziejaus archyvas). 

„Pabaltijo valstybių herbų knygoje, išleistoje 1931m., yra Rerichų šeimos herbas, paimtas iš dokumento, kuriame nurodytas Aleksandras Rerichas iš Libavos (Liepoja), 1850 metai. <...>

XXa. Latvijos spaudoje dažnai buvo kalbama apie latvišką N.Rericho kilmę. Devintame rygietiško laikraščio „Balss“ numeryje 1900 metais tarp kitų naujienų iš Peterburgo buvo patalpintas pranešimas apie dailininkų-latvių J.Rozentalio ir V.Purvičio paveikslų parodą, taip pat „latvio“ Rericho, „išeivio iš Kuržemės (Venspilio). Žurnalas „Nedela“ rašė: „Kalbama, kad Rerichas yra latvis“, ir iškart priduria: „Pats jis, tiesa, niekada to nesakė“.

Ištraukos iš Guntos Rudzite, Latvijos N.Rericho garbės prezidentės, straipsnio:

http://www.latvijasrerihabiedriba.lv/images/konference/RerihsLatvijakr.htm

Bus daugiau...

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Thursday the 21st. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©