Po senovę. XI dalis

Spausdinti
Kategorija: Rerichiečių istorija
Parašyta Penktadienis, 30 sausio 2015 Autorius studija Gin-Dia

Po senovę. XI dalis. Valtaiki-Kalvene-Perbone-Durbe
Paskutinė, trečioji mūsų kelionės po Kurliandiją diena. Iš vakaro sutarėme, kad kitą dieną norėtume aplankyti Valtaiki bažnyčią. Šioje bažnyčioje 1824 metais įvyko Fridricho Rericho konfirmacija*. Šiose vietose gyveno Fridricho brolis Johanas, ir motina Dorotėja Šulc kilusi iš šių vietų.


Kaip jau minėjome, Latvijoje dauguma bažnyčių neveikiančios, jos stūkso užrakintos, o saugomos ir prižiūrimos kaip muziejai. Tik kartą per mėnesį, ar dar rečiau bažnyčiose vyksta religinės apeigos. Valtaiki bažnyčia buvo pastatyta 1792 m., o 1833 m. pagal Vilhelmo Karlo Purvyčio (1872-1945) – Latvijos nacionalinės tapybos mokyklos pradininko – eskizus bažnyčia buvo papuošta 15 siužetinių vitražų – juose atsispindi religingoji kryžiuočių ordino istorija.
*
Po tėvo mirties 1820 metais Fridrichas su broliu ir motina apsigyvena Kalvene (anksčiau Tašu Padure, Tasch-Paddern) parapijos centre pas įtėvį, vargonininką Karlą Fridrichą Riulį. Ten Fridrichas sutiko ir pirmąją savo mylimąją Lizetę Knopką, kuri greit pasimirė.
1820-ųjų pabaigoje Fridrichas jau barono fon der Roppa dvaro ekonomas. Tuo pat metu jis dirbo apskrities teisme klerku. Vėliau tarnavo Livonijos (Lifliandijos) gubernijos archyvaru. Daug sykių jis kėlėsi iš vienos vietos į kitą.
*
Perbone kapinėse matėme ne vieną įrašą, bylojantį, kad čia gyveno žmonės, giminiavęsi su Rerichais: iki šiol čia gyvena turintys pavardę Knopke, Šulc. Nebylūs antkapiai – istorijos liudininkai.
*
Pagaliau mes Durbės miestelyje – 1651 m. statytoje bažnyčioje buvo pakrikštyti du Fridricho Rericho sūnūs, kuriuos 1838 ir 1840 jam pagimdė Šarlotė Šušel, tarnaitė iš Paplako dvaro.
Durbe – mažiausias Latvijos miestelis gyventojų skaičiumi. Jis vos 25 km nuo Liepojos į šiaurės rytus. Lietuviams ši vieta žinoma, nes čia 1260 m. įvyko garsusis Durbės mūšis, kuriame buvo sutriuškintas Livonijos ordinas.
*
Pabaigai
20 a. pr. Latvijos spaudoje neretai buvo kalbama apie latvišką Nikolajaus Rericho kilmę. Devintame rygietiško laikraščio „Bals“ numeryje 1900-ais metais tarp kitų naujienų iš Peterburgo buvo patalpintas skelbimas apie latvių dailininkų J.Rozentalio ir V.Purvyčio paveikslų parodą, taip pat „latvio“ Rericho, ir iškart pridurta: „Pats jis (Rerichas), atrodo, niekada to nesakė“.
Rericho vardas be Rygos siejasi su Kuršių žeme – Venspiliu, Liepoja, Durbe, Gorbinia, Aizpute, taip pat Tukumu ir Jelgava, kur iki šiolei gyvena tolimi Nikolajaus Rericho giminės.
N. Rerichas straipsnyje „Latvija“ prisimena:
„Prisimenu Majori, Kemeri, Tukums – visas Rygos pajūrys, prieš pusę amžiaus mes atvažiuodavome čia vasaroti.“
Pats ankstyviausias Rerichų giminės herbo saugotojas, kurį pavyko aptikti Latvijos archyvuose, Aleksandras Rerichas iš Libavos; jis minimas dokumente, datuotame 1850 metais.
Jau trys amžiai Rerichai gyvena Latvijoje. Pats Nikolajus Rerichas laiške Karlui Volkonskiui, Latvijos Rericho draugijos nariui, rašė: „Latvija mums visada buvo artima, kaip tautiniu epu, taip ir mano protėviais – juk ne tik mano prosenelis, bet ir senelis gyveno Latvijoje, ir mano žmonos prosenelis taip pat iš Rygos“.
Tai ištraukos iš 2014 m. Latvijos N.Rericho draugijos išleistos knygos „Rerichas ir Latvija“ (knyga išleista dviem kalbom – latvių ir rusų).

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 22nd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©