Po senovę. IV dalis.

Spausdinti
Kategorija: Rerichiečių istorija
Parašyta Šeštadienis, 21 rugsėjo 2013 Autorius studija Gin-Dia

Po senovę. IV dalis. Jelgavoje-Mitavoje N.Rerichas nutapė turgaus aikštę su senoviniais namais ir niūriu bažnyčios bokšto siluetu šalto dangaus fone („Mitava. Aikštė“, nutapyta 1903m., iš serijos „Po senovę“).

„Aš stovėjau rotušės aikštėje ir žiūrėjau į bažnyčią, nukentėjusią karo metu. Ir vis tik gražu!“ – savo prisiminimuose rašo Gunta Rudzite.

Nūdienos Jelgavoje nutapyto N.Rericho vaizdo mes jau nebeišvydome: bažnyčia restauruota, be bokšto, čia veikia miesto muziejus, iš kurio viršutinio aukšto galima apžvelgti Jelgavą. Ir mūrinės tvoros stovi kažkaip kitai, ir namo iš paveikslo jau nebėra, karas stipriai pakeitė vietą... Foto albumas Jelgava (Mitava)

*

„Su Jelenos Rerich proseneliu buvo sunkiausia, – prisimena Gunta Rudzite, – žinojau tai, ką pati J.Rerich buvo papasakojusi, kad jis buvo Rygos burmistras. Ir kai kartą caras Petras I-asis svečiavosi Rygoje, padovanojo jam „Vladimiro Monomacho kepurę“ – iš brangaus kailio, padabintą brangakmeniais, ir todėl jis buvo pavadintas „Šapošnikov“ ir buvo pakviestas dirbti į Peterburgą.

Ištraukos iš straipsnio „Kaip aš ieškojau Šiaurės Sūnaus...“. Įvadas į veikalą „Rerichas ir Latvija“, (1960-1980m.) kurį parašė Gunta Rudzite, Latvijos Rericho draugijos Garbės prezidentė. Straipsnį paruošė Diana Stungurienė, 2013-09-19. Nuotraukos iš studija Gin-Dia archyvo, paveiksluota 2013-08-20-22d.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Saturday the 25th. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©