Sovietinės ideologijos nelaisvėje

Spausdinti
Kategorija: Straipsniai, dokumentai
Parašyta Trečiadienis, 26 gruodžio 2012 Autorius studija Gin-Dia

Lietuvos Kultūra Sovietinės ideologijos nelaisvėje 
1940-1990 Dokumentų rinkinys

Sudarė:
Juozapas Romualdas Bagušauskas Artinas Streikus 
LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS,
Vilnius 2005
***
37. LSSR VAISTYBĖS SAUGUMO MINISTERIIOS SPECIALUS PRANEŠIMAS LKP(B) CK APIE N. RERICHO ORGANIZACIJOS SUNAIKINIMĄ
Vilnius 1950m. gruodžio 1d.
LIETUVOS KP(b) CK SEKRETORIUI
draugui SNIEČKUI 
SPECIALUS PRANEŠIMAS
apie antitarybinės mistinės teosofinės organizacijos likvidavimą. 

Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerija š.m birželio-spalio mėnesiais likvidavo antitarybinę; mistinę organizaciją, kurios 19 dalyvių suimti, iš jų: 

1 Bronius VAITEKŪNAS, Juozo sūnus, 1902m. gimimo, [kilęs] iš buožių, 1944-1947m. dirbo Mokslinės literatūros leidyklos direktoriumi ir nuo 1947m. iki dabar buvo tos pat leidyklos vyresniuoju redaktoriumi. Organizacijoje turėjo vadovaujančią padėtį.

Vieną iš VAITEKŪNO brolių – Juozą LTSR MGB suėmė 1947m. už ryšius su banditais, o kiti šeimos nariai administracine tvarka ištremti iš Lietuvos.

2. Stepas STULGINSKAS, Vinco sunūs, 1908m. gimimo, [kilęs] iš prekybininkų, vokiečių laikais Kauno universitete dėstė Architektūros fakultete, pastaruoju metu buvo to pat universiteto Architektūros katedros dekanas* (*Taip dokumente).
Vienas iš aktyvių organizacijos dalyvių. 

3. Jonas GLEMŽA, Mykolo sūnus, 1900m. gim[imo], anksčiau dirbo Pedagoginės literatūros leidyklos direktoriumi, o pastaruoju metu – tos pačios leidyklos vyresniuoju redaktoriumi.
Pradiniu laikotarpiu buvo teosofinės organizacijos sekretoriumi. 

4. Birutė VALIUŠYTĖ. Balsio*(*Gal Balio) dukra, 1912m gimimo, dirbo Mokslinės literatūros leidyklos redakcijos vedėja. Jos brolis – buvusios Lietuvos armijos pulkininkas, buvo vedęs Smetonos dukterį ir kartu su jais 1940m. pabėgo į užsienį. 

5. Georgijus Stanislavovičius ZNAMEROVSKIS. 1895m. gimimo, lenkas, Glavselelektro kontoros prie Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos vertėjas. 

***

Tardymas nustatė, kad Lietuvoje RERICHO teosofinę draugiją 1936m. sukūrė grupė buržuazinės inteligentijos atstovų, artimų smetoninės vyriausybės aplinkai. Tuo metu šios organizacijos pirmininke buvo Lietuvos dramos teatro aktorė ir Smetonos šeimos muzikos mokytoja J.D.MONTVYDIENĖ (mirė 1947m).

MONTVYDIENE kartu su grupe meno ir literatūros darbuotojų 1936m. gruodžio pradžioje kreipėsi Į Lietuvos užsienio reikalų ministrą su memorandumu, kuriame informavo jį apie pradėjusią veikti teosofinę organizaciją ir prašė 1936m. gruodžio 9d. pradėsiančiai Pabaltijo užsienio reikalų ministrų konferencijai pateikti pasiūlymą dėl vadinamojo RERICHO pakto ratifikavimo.

Vienas iš šio pakto komentatorių MOZKOVAS laikraščio straipsnyje „Tarnavimas žmonijai“ tada rašė:

„Darbo ir meno laimė tarsi sustoja, kai RERICHO tėvynės (Rusijos) istorinis likimas pasiunčia jai sunkų išbandymą, dar nežinomas persilaužimas nuveda jo tautą kitais keliais, kuriais menas, amžiais taip gražiai klestėjęs, nueina į sąstingį“.

Memorandume su siūlymu ratifikuoti paktą nurodoma:

„Ratifikavimo faktas pagrįstai leidžia manyti, kad RERICHO pakto realizavimas Pabaltijyje suras sau bičiulį ir bendradarbį – JAV ir savo vardu padės Lietuvai užmegzti glaudesnius tarptautinius ryšius“.

RERICHO draugijos nariai, propaguodami reakcinį teosofinį mokymą, kolekcionavo įvairius mistinius paveikslus, būtent paveikslus dailininko RERICHO, mistiko ČIURLIONIO ir kitų, kaupė įvairią teosofinę literatūrą, palaikė ryšius su Amerikoje gyvenančiais šios organizacijos autoritetais RERICHU ir jo žmona bei ryšius su savo vienminčiais Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Latvijoje. Reakcinio teosofinio mokymo propagandos tikslais rengė viešas paskaitas ir pranešimus, platino tarp gyventojų mistinę literatūrą ir plėtė organizaciją naujais asmenimis.

Lietuvos TSR LKT 1940m rugsėjo 10d. nutarimu teosofinė organizacija, kaip neatitinkanti tarybinės santvarkos, buvo paleista.

RERICHO draugijos nariai 1942m atnaujino savo veiklą ir pradėjo save vadinti „gyvosios etikos“ mokymo šalininkais. Jie vertė į lietuvių kalbą ir leido mistinę literatūrą. Būtent 1943m. jie išleido knygas „Marijos sodo lapai“, „Agnijus-Joga“ ir kitas.
Rengė sueigas, kuriose svarstė ir studijavo įvairius „gyvosios etikos" antimokslinio mokymo klausimus.

Vokiečių okupacijos metais Lietuvos TSR RERICHO draugija savo veiklą tęsė legaliai ir gaudavo visokeriopą paramą iš vokiečių.

Išvadavus Lietuvos TSR iš vokiečių okupantų, „gyvosios etikos“ šalininkai nenutraukė savo veiklos propaguojant ir platinant antimaterialistinę, teosofinę, mistinę pasaulėžiūrą ir tęsė ją nelegaliai. Jie nuolat organizavo nelegalias sueigas, kuriose skaitė ir svarstė įvairius referatus, parengtus šios organizacijos narių, susijusius su „gyvosios etikos“ taikymu praktiniame gyvenime.

Šiose sueigose draugijos nariai ne tik svarstė idealistinės pasaulėžiūros klausimus, bet ir skleidė įvairius antitarybinius prasimanymus, šmeižė tarybinę tikrovę ir propagavo neišvengiamą Tarybų Sąjungos žlugimą kare su Anglija ir Amerika.

Šioje byloje suimta Kauno universiteto Medicinos fakulteto katedros asistentė Danutė STUKAITĖ, 1924m. gimimo, kurios tėvas nuteistas už ryšius su banditais, savo dienoraštyje taip aprašė organizacijos vadovo VAITEKŪNO pasisakymą:

„Rusai yra laukiniai. Dėl to, kad rusai dabar tokie, kalta tik inteligentija. Minia rado savo vadus, įvyko baisus sprogimas, sukėlęs baisų sunaikinimą.

... Rusų tauta yra vaikas, nes, būdama vergiškoje padėtyje ir netekusi apynasrio, nežino kelio.

... Šituo pasinaudojo gudrūs žydai ir uždėjo jungą, visai tautai. Žydai paėmė rusus į vergiją. Žydai bus iššluoti iš Rusijos. Ten. kur žydas įsitaisė, jis nori valdyti, daryti tvarką ir žeminti; žydai – parazitai. Dėl jų gudrumo žmogus kankinasi“.

Apibūdindamas šią sueigą STULGINSKAS paliudijo, kad VAITEKŪNAS skaitydamas paskaitas:

„Šmeižikiškai atsiliepė apie rusų liaudį apskritai ir tarybinę inteligentiją konkrečiai. Kritikuodamas partijos ir tarybinės vyriausybės vykdomas priemones, jis kalbėjo apie rusų liaudies tamsumą ir užguitumą tarybinėje santvarkoje.

VAITEKŪNAS teigė, kad žydai neva pavergė rusus ir lietuvius“.

Suimtasis GLEMŽA apie sueigą paliudijo:

„Vienoje iš savo paskaitų VAITEKŪNAS kalbėjo, kad RERICHAS yra rusas ir jis savo pasaulėžiūrą grindžia vadovaudamasis rusų tautos gyvenimu, todėl jo pažiūros mūsų Lietuvoje nevisiškai priimtinos. Mes, studijuodami „gyvąją etiką“, turime pirmiausia orientuotis į lietuvių kultūrą, mes turime sekti Vytauto Didžiojo, kuris daug padarė ir nepagailėjo savo gyvenimo dėl lietuvių tautos, pavyzdžiu“.

Suimtasis JALOVECKAS, pažymėdamas organizacijas darbo antitarybinį pobūdį, paliudijo:

„Nelegalioje sueigoje, vykusioje SERAFINIENĖS bute Vilniuje, organizacijos vadovas VAITEKŪNAS, dalyvaujant man, SERAFINIENEI, DABKUI, BATISAITEI, pabrėždamas, jog būtina suaktyvinti tautą, kalbėjo, kad Tarybų valdžia nuo Anglijos ir Amerikos smūgių greitu laiku turi žlugti, todėl negaišdami laiko mes turime ruoštis darbui naujomis sąlygomis, nes laikas nelaukia, greitai valdžia keisis ir mes savo idėjas galėsime propaguoti nebijodami represijų“.

Organizacijos narys ZNAMEROVSKIS, būdamas priešiškai nusiteikęs Lietuvoje esančiai tarybinei santvarkai, parašė keletą antitarybinių eilėraščių – „Pašalinis“', „Poetui“, „Profesoriui“, „Rašytojui“ ir kt., kuriuos skaitė organizuotuose literatūriniuose vakaruose.

Apklausiamas dėl šių eilėraščių turinio ZNAMEROVSK1S paaiškino:

„Eilėraštį „Pašalinis“ parašiau būdamas įniršio būsenos ir jame yra nemažai šiurkščių šmeižikiškų prasimanymų apie Tarybų Sąjungą, susipinančių su antisemitizmu.

Šiame eilėraštyje aš reiškiau mintį, kad Tarybų Sąjungos politinis režimas yra „žydiškosios prievartos“ rezultatas, ir kviečiau kovoti su šia prievarta ją demaskuojant ir propaguojant mistines idėjas.

Eilėraštyje „Už Rusijos sielą“ aš išjuokiau marksizmą, pasisakiau prieš Lietuvos TSR kolektyvizavimą, neigiau ir išjuokiau rinkimus į Tarybas, laikydamas juos nelaisvais ir nedemokratiškais. Eilėraščio pabaigoje kreipiausi su raginimu nuversti Tarybų valdžią ir pakeisti ją kita valstybinio valdymo forma.

Eilėraštyje „Dangaus pagalba“ aš reiškiau savo neigiamą požiūrį į tarybinį režimą, vaizdavau jį kaip apgaulę ir prievartą, taip pat žaidžiau numatomų skaitytojų – lenkų nacionalistiniais jausmais. Šmeižikiškai vaizdavau Tarybų Sąjungą kaip kitų tautų pavergėją, liūdėjau dėl Krymo totorių ir čerkesų likimo*(*Krymo totoriai ir čerkesai, kaip ir kai kurios kitos Kaukazo tautos, karo metais buvo ištremti iš savo gimtųjų vietų)“, solidarizavausi su jais savo nacionalistiniais siekiais“.

Suimtasis Petras Kazimirovičius MASIULIS, apibūdindamas anksčiau minėtą organizacijos narių antitarybinę sueigą, paliudijo:

„Maždaug I948m. pradžioje vienoje nelegalioje sueigoje POCENKATĖS bute Vilniuje VAITEKŪNAS, dalyvaujant BATISAITEI, VITLIPAIČIUI, PEKARSKAITEI, DABKUI, VELYTEI, aiškindamas ,,gyvosios etikos“ esmę pabrėžė, jog būtina sparčiau ir nuodugniau studijuoti mistinio mokymo pagrindus; jis sakė:

„Dabar tarptautinė padėtis susiklostė taip, kad greitai bręsta karas tarp anglų ir amerikiečių bloko ir Tarybų Sąjungos. Pergalę Šiame kare pasieks kapitalistai“.

VAITIEKŪNAS taip pat kalbėjo, kad Tarybų Sąjungai pralaimėjus karą su anglais ir amerikiečiais, Lietuva vėl taps savarankiška, nepriklausoma valstybe. Mums tik tada atsiras visos galimybės propaguoti tautai mūsų mistines idėjas, kurios tautai neva bus reikalingos. Šio laiko mes sulauksime. Dabar mes turime atkakliai ir nuodugniai studijuoti mistinio mokymo pagrindus, vadinamosios „gyvosios etikos“, kuri turi pakeisti komunistinę ideologiją.

VAITEKŪNO nuomonei pritarė visi sueigoje dalyvavę antitarybinės mistinės organizacijos nariai“.

Suimtoji STUKAITĖ paliudijo, kad ji ne kartą Birutei VALIUŠYTEI reiškė savo priešiškas Tarybų valdžiai pažiūras:

„Kalbėjo, kad TSRS neva nėra demokratijos, nėra žodžio laisvės, negalima kalbėti prieš rengiamas priemones, nėra partijų laisvės, kaip tai yra Amerikoje, kad TSRS darbininkai gyvena labai sunkiomis sąlygomis. Pasisakė prieš buožių ir kito antitarybinio elemento ištrėmimą iš Lietuvos“.

VAITEKŪNAS 1942-1943m. atliko didelį darbą suvienijant „gyvosios etikos“ šalininkus ir suaktyvinant jų antitarybinę veiklą.

Kiek vėliau jis sukūrė „gyvosios etikos“ propagandos instruktorių parengimo mokyklą ir reguliariai iki suėmimo vedė joje užsiėmimus.

VAITEKŪNAS 1944-1948m. ne kartą siuntė VAL1UŠYTĘ, STULGINSKĄ,. JALOVECKĄ ir kitus jo vadovaujamos organizacijos dalyvius į Rygą ryšiams bei darbo kontaktams su Rygos mistine organizacija.

Suimtoji VALUŠYTĖ apklausiama šiuo klausimu paliudijo:

„VAITEKŪNO pavedimu aš 1944-1948m. kartu su kitais organizacijos nariais keturis kartus važiavome į Rygą. Pirmosios kelionės metu buvo užmegztas ryšys su Rygos vienminčiais. Šiais klausimais mes kalbėjomės su RUDZlČlU, Jekaterina DRAUDZlNIŠ (suimta Latvijoss TSR MGB) ir kitais Latvijos antitarybinės organizacijos nariais, iš jų gavome antitarybinės literatūros.

...Ketvirtą kartą į Rygą važiavau 1948m. kartu su penkių žmonių delegacija. Mes ten nuvežėme ir įteikėme visų organizacijos narių pasirašytą laišką, raginantį Rygos vienminčius vienytis ir aktyviai dirbti. Šio laiško tekstą parengiau aš, pataisė STULG1NSKAS, o tada jis buvo svarstomas vienoje iš sueigų“.

VAITEKŪNO pavedimu kai kurie organizacijos nariai važiavo į Maskvą ir Leningradą, ten nupirko paveikslų, monografijų ir knygų, susijusių su RERICHO antimoksime veikla; visa tai buvo skirta organizacijos pogrindinio muziejaus atidarymui.

Būtent 1947m. pabaigoje VAITEKŪNAS pasiuntė į Leningradą VALIUŠYlTĘ, JALOVECĄ ir STULGINSKĄ tarybinės komandiruotės dingstimi su užduotimi įsigyti RERICHO darbų ir monografijų ir davė jiems šiam tikslui 30 tūkst. rublių neva iš savo asmeninių santaupų.

Dalį šių paveikslų ir monografijų MGB organai paėme jų suėmimo metu.

Tais pat metais VAITEKŪNAS pasiuntė VALUŠYTĘ ir STULGINSKĄ į Maskvą, kur jie susitiko su RERICHO giminėmis, būtent su Stase RERICH; ji perdavė iš Niujorko atsiųstą Zinos FOZDICH, vienos iš Amerikos teosofinės organizacijų vadovų, laišką.

Tame laiške Zina FOZDICH informavo RERICHO gimines apie tai, kad amerikiečių teosofų organizacija stengėsi atkurti karo metais prarastus ryšius su kitų valstybių teosofais ir kad šiuo tikslu numatoma teosofijos centro JAV atstovo BOLINGO išvyka į Europą.

Šioje byloje suimtas organizacijos dalyvis ZNAMEROVSKIS 1945-1946m. mėgino organizuoti nelegalaus žurnalo „Vibracijos ritmas“ leidimą ir platinimą.

Tuo tikslu jis rinko įvairius straipsnius skelbti žurnale ir parašė nemažai antitarybinių mistinių kūrinių. Visa tai apiformino ir padaugino 10 žurnalo numerių po 3 egzempliorius kiekvieną.

1948m. jis atliko tokį pat darbą leisdamas nelegalų Žurnalą „Teosofas", kurį jis parengė ir išspausdino tris numerius.

Apibūdindamas šių žurnalų turinį ZNAMEROVSKIS paliudijo: „Žurnalo „Teosofas“ antrame numeryje paskelbtas straipsnis „Lenkijos nelaimė teosofijos šviesoje“ parašytas mistikos ir utopinio socializmo dvasia.

Ten keliama mintis, jog būtina plačiai platinti ir populiarinti teosofijos idėjas siekiant paversti ją masiniu judėjimu ir taip suteikti jai visuomeninės jėgos, galinčios be kraujo atvesti prie esminių socialinių pokyčių, reikšmę“.

ZNAMEROVSKIS taip pat parengė antitarybinės organizacijos „Revoliucinė nepriklausoma sąjunga“ sukūrimo projektą. Tame projekte jis rašė:

„Komunizmą ir viso ekonominio gyvenimo suvalstybinimą remiantis prie valdžios esančios partijos teroristine diktatūra laikome pražūtingu dalyku.

Mūsų broliai komunistai gali apkaltinti mus utopizmu, bet mes norėtume verčiau išgirsti šį priekaištą, o ne būti ultrapažangiais „proletariato diktatūros“ vergais.

Suimta Šioje byloje Agnė POCENKAITĖ, Petro duktė, 1916m. gimimo, dirbanti kurčiųjų ir nebyliųjų mokyklos direktore Vilniuje, palaikė ryšius su 1947-I948m. likviduota antitarybine teroristine organizacija „Auksinė gvardija“; jos nariai vaikų namuose turėjo savo butą, kuriame rinkdavosi ir svarstydavo klausimus, susijusius su teroristine veikla.

Už dalyvavimą antitarybinėje organizacijoje „Auksinė gvardija“* (*Be dorų kovotojų, jos priedangoje veikė NKGB agentai) buvo suimti tada dirbę vaikų namuose ūkio vedėjas, auklėtoja ir kiti asmenys, kurie 1948m. pradžioje nužudė Vilniaus apskrities Nemenčinės valsčiaus Laurų vaikų namų direktorių TATARĖLĮ ir Utenos apskrities valsčiaus tarybos deputatą ČEBELĮ.

Visi suimtieji teosofinės organizacijos nariai savo namuose laikė didelį kiekį antitarybinės literatūros, kurią studijavo ir naudojo referatuose bei įvairiose paskaitose, svarstomose antitarybinėse sueigose.

Iš suimtųjų paimta literatūra yra aiškiai antimaterialistinio pseudofilosofinio pobūdžio ir nukreipta prieš Tarybų Sąjungoje egzistuojančią santvarką.

Knygoje „Pasaulio istorijos dinamika“, paimtoje iš suimtojo STULGINSKO, rašoma:

„Žinoma, socializmas Rusijoje mažai ką gali džiuginti. Už žodinės pergalės slypi tokia tikrovė, kuri ilgam gali atimti norą žavėtis socializmu“.

Knygoje „Istorijos prasmė“, paimtoje taip pat iš jo, rašoma, kad po revoliucijos:

„Vietoj lygybės, brolybės ir laisvės atsiskleidė naujos žmonių nelygybės ir neapykantos vienas kitam formos. Visai taip pat iš anksto galima tvirtai pasakyti, kad nepavyks ir tie pagrindiniai uždaviniai, kuriais gyvena mūsų epocha, niekada nepavyks socializmas; jis atskleis naujus laikinus žmonijos gyvenimo prieštaravimus, dėl kurių nebus įmanoma įgyvendinti socialistinio judėjimo iškeltų uždavinių. Jis niekada nepasieks to, ką norėjo pasiekti Marksas, – kad būtų išlaisvintas žmogaus darbas, niekada nepadarys žmogaus turtingu, neįgyvendins lygybės, o tik sukurs naują priešiškumą tarp žmonių, naują susiskaldymą ir neregėtų formų priespaudą“.

„Gyvosios etikos“ antimokslinio mokymo organizacijos šalininkai buvo organizaciniu atžvilgiu apiforminti: turėjo vėliavą – kutais apvedžiotas baltas audeklas, kuriame pavaizduoti simboliniai apskritimai ir taškai, antspaudą, spaudus ir aukščiausio pasišventimo ženklą, kurį dar MONTVYDIENĖ gavo iš paties RERICHO.

Pasišventimo ženklą sudaro originalios formos paauksuotas kryžius su raidėmis „MP“, su keletu trikampių ženklų žetonų.

Visi spaudai, antspaudas ir organizacijos vėliava paimti iš suimtųjų VAITEKŪNO ir VALIUŠYTĖS.

Organizacijos vadovas VAITEKŪNAS naudodamasis tarnybine padėtimi Mokslinės literatūros leidykloje priimdavo svetimų antitarybinių pažiūrų žmones.

Į leidyklos redakcijos vedėjos pareigas buvo priimta šioje byloje suimta Birutė VALIUŠYTĖ. Leidyklos korektorė dirbo Regina DVARIONAITĖ, praeityje dirbusi Anglijos pasiuntinio Rygoje asmenine sekretore, ir kiti.

Neetatiniais leidyklos darbuotojais VAITEKŪNAS priiminėjo asmenis, kurių praeitis antitarybinė, tarp jų: reakcinį rašytoją BORUTĄ, buvusį smetoninį žemės ūkio ministrą ALEKSĄ, buvusį smetoninį Kauno burmistrą PIKČILINGĮ* (*Dokumente Pikčulengį), vokiečių laikais departamento direktoriumi dirbusi KALNIŲ ir kitus asmenis.

Didelė dalis literatūros, išleistos dalyvaujant VAITEKŪNUI, turėjo didelių idėjinių-politinių iškraipymų, todėl buvo pripažinta žalinga ir Glavlito išimta (profesoriaus BALČIKONIO redaguotas lietuvių kalbos akademinio žodyno 2-asis tomas, akademiko VILJAMSO knygelė „Žemdirbystės pagrindai“, su iškraipymais išversti ALEKSOS, profesoriaus DAGIO „Augalų anatomija ir morfologija“ ir kt.).

Aktyvus organizacijos narys STULGINSKAS 1948m. parašė knygą „Miestų planavimas“, už kurią VAITEKŪNO remiamas gavo iš leidyklas 25 tūkst. rb honorarą. Ši knyga dėl kritiškų iškraipymų ir kosmopolitinių nuostatų nebuvo išleista.

***
Šių knygų vertimams ir daugkartiniams koregavimams buvo išleistos didelės valstybės lėšos.

Byla baigiama tirti ir siunčiama į teismą. 

Liet[uvos] TSR valstybės saugumo ministras generolas majoras P.Kapralov [be parašo] 

LYA.f. K-1 ap. 10. b. 30, I. 84-96.
Nuorašas. Mašinraštis. Versta iš rusų k.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 22nd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©