Bendruomenė 1926 m.

Spausdinti
Kategorija: Agni joga lietuviškai
Parašyta Penktadienis, 28 gruodžio 2012 Autorius studija Gin-Dia

Община 1926 г.
Bendruomenė 1926 m.

30. Galima pasveikinti su sąmonės praplėtimu. Jokia laboratorija negali duoti suteikti to jausmo, kurį sukelia nesibaigiančių galimybių tęsinys. Galima tik asmeniškai, sąmoningai ir laisvai priimti iš erdvės nenutrūkstančias pakopas. Mokymas gali atidaryti duris, bet įteiti galima tik pačiam.

Ne apdovanojimas, ne teisingumas, bet neginčijamą įstatymą įsikūnijusi dvasia nešasi  kylančia spirale, jeigu jis suvokė judėjimo būtinybę. Mokytojas niekuo negali pajudinti sąmonės, nes kiekviena įtaiga pažeistų asmeninį pasiekimą.

Viena – abstrakčiai kalbėti apie tolimus pasaulius, kita – suvokti save kaip viso to dalyvį . Tik tas, kas neuždarė sau kelio į grožį, gali suprasti, kaip artimi jam tolimųjų pasaulių reiškiniai.

Ausimi galima pagauti Didžiojo Kvėpavimo nuotrupas, bet dvasios žinojimas suteiks žmogui vieta ten, kur nėra ribų.

Naudinga atsigręžti į tolimas epochas, kai vyko sąmonės budimas. Mes pamatysime, kad ne mokslo suklestėjimo dienomis, bet tada, kai buvo skelbiamos ir užgimdavo religijos prabusdavo kosminė sąmonė, nes ne hipotezės, o tik dvasios žinojimas veda į žvaigždėtus kelius. Gailiuosi, kad jokie astronominiai išskaičiavimai nepastums sueities momento, kaip ir skruzdėlė neiššaus iš galingos patrankos. Naudinga yra būtent tai, kad toks žygdarbis turi išsireikšti dvasios priemonėmis.

Štai mes kalbame kaip ir materialiai, bet be dvasios negalima panaudoti tos energijos. Būtent dvasia suteikia tam tikras savybes materijai. Žemės stovis reikalauja apie negirdėtą daktarą. Planeta serga, ir jei nepavyks jos pastumti, tai geriau laikinai išjungti ją iš grandinės – gali būti kaip mėnulis. Žemųjų sluoksnių kenkėjai Subtiliajam sluoksniui pasidarė pavojingai nepakenčiami. Taip pat negali pamiršti, kaip žmonija įkliuvo į Subtiliojo pasaulio žemųjų sluoksnių įtaką.

Viskam padės Bendruomenė, bet Bendruomenei padės sąmonės praplėtimas.

 

49. Kas duos daugiau, tas ir gaus daugiau. Bet pamiršo tautos, kaip atiduoti; netgi menkiausiasis mąsto, kaip gauti.

O tuo tarpu planeta serga, ir toje ligoje skendi visi.

Kai kas nori išvengti paskutinės kovos užkrėsdamas visą planetą. Kai kas tikisi išplaukti ant nuolaužų, užmiršdamas, kad vandenynas taip pat pasitrauks. Lengva įsivaizduoti, kad planetinis kūnas gali sirgti kaip ir bet koks kitas organizmas, planetos dvasia atitinka planetos kūną. Kaip pavadinti planetos ligą? Visų geriausiai būtų vadinti apsinuodijimo karštine.

Dusinančiomis dujomis užgriozdinti žemieji Subtilaus Pasaulio sluoksniai atkerta planetą nuo pasaulių, galinčių padėti. Žemės lemtis gali baigtis gigantišku sprogimu, jei tik nebus pramušta sunki pertvara. Siaubingas greitėjimas priverčia visas linas virpėti. Buvo galima tikėtis, kad greitėjimas reikalingas kokiai nors vieni šaliai, – jis reikalingas visai planetai.

 

94.  Dažnai jūs kalbate apie egzistuojančių knygų netobulumą. Pasakysiu daugiau – klaidos knygose tolygios sunkiam nusikaltimui. Melas knygose turi būti persekiojamas kaip pati sunkiausia šmeižto rūšis.  Oratoriaus melas persekiojamas pagal klausytojų skaičių. Rašytojo melas – pagal atspausdintų knygų skaičių. Melu užpildyti tautines knygų saugyklas – sunkus nusikaltimas.

Būtina pajusti tikrąsias rašytojo užmačias tam, kad teisingai įvertinti jo klaidų kokybę. Nemokšiškumas bus prasčiausias pagrindas. Baimė ir niekšybė atsistos šalia. Visos tos ypatybės negalimos bendruomenėje. Jos turi būti pašalintos naujame kūrimo etape. Draudimo priemonės, kaip visada, yra netinkamos. Bet atrasta klaida turi būti pašalinta iš knygos. Būtinybė išimti ir perspausdinti knygą atves rašytoją į protą.

Kiekvienas pilietis turi teisę įrodyti klaidą. Žinoma, nereikia trukdyti naujam požiūriui ir konstravimui, bet netikslūs duomenys neturi klaidinti, todėl kad žinios yra bendruomenės šarvai, ir žinių apsaugojimas krenta ant visų narių.

Ne vėliau kaip per metus knygos turi būti patikrintos, kitaip aukų skaičius bus labai didelis. Ypač reikia saugoti knygą, kurios pažeistas yra orumas. Knygų saugyklų lentynose kaupiami ištisi melo pūliniai. Būtų neteisinga saugoti tuos parazitus. Galima pasakyti – permiegokite prastoje lovoje, bet neįmanoma pasiūlyti perskaityti melagingą knygą.

Kam pačią geriausią savo namų vietą paversti melagingu juokdariu! Būtent knygos teršia vaikų sąmonę. Būtina peržiūrėti knygos vietą gyvenime!

 

234. Pasaulis suskilo į dvi dalis. Žinodami naujų reiškinių netobulumą ir nuspėdami išmoningas senojo pasaulio gudrybes, Mes visada liekame pasaulyje, netobulame ir naujame. Viską žinome, viską įvertiname.

Jūs turite asmeninę įtaką, pas jus ateis paklausti – kaip mąstyti? Pasakykite trumpai – su Nauju Pasauliu, atmeskite visus apribotus sprendimus. Pagalvokite, kaip galima pasitraukti nuo senų įpročių. Visada būkite pasiruošę priimti pilną taurę.

Ne žodžiai, o erdvės pripildymas stumia jus nedelsiant vykdyti nurodymus. Baimės sunaikinimas padės jums sunkią valandą. Ypač sunku įveikti sąmonės vienišumą. Išmintinguose pasakojimuose minima individuali kova. Kovotojas – jis žvalgas ir patarėjas, jis sprendėjas, jis ir didvyris. Pastebėkite, šis žodis beveik buvo išvytas iš senojo pasaulio žodyno. Didvyris tampa nepriimtinu mažų širdžių gyvenimuose. Saikingame gerume jis atrodo gėdingai svetimas. Išmokite būti ten, kur yra didvyriai. Pasaulis bus sukrėstas didvyriškumo veiksmingumu.

Šiandien vietoj mechanikos galima kalbėti apie didvyrį. Tegu vaikai vadina save didvyriais ir priskiria sau iškilių žmonių savybes. Duokite jiems knygas, kuriose aiškiai išdėstytos mintys, kur be pritaikomųjų suvėlimų bus apibrėžtas darbo ir valios vaizdinys. Net medicininiams tikslams šis žvalus gyvenimiškas kvietimas nepakeičiamas.

Be uždelsimo reikia pateikti tokias žinias. Tam saugokite tuos nedaugelį, kurie gali duoti. Jų sunaikinimas negali būti išteisintas.

Kažkas pasakys: „Nieko naujo“, – bet pats nė nežino, kaip, kur ir kada pritaikyti reikalaujamą atidumą. Išradingumas reikalingas ne tik kepurėje, bet ir smegenyse.

Naujasis Pasaulis turi gerbiamus Mokytojus ir visada Juos turės kaip sąmonės matą.

 

236. Gali paklausti: kaip elgtis su išdavikais? Lengva išginti melagius ir tinginius, bet išdavystės negalima nesustabdyti.

Galima paminėti atvejį, kai vienas mūsų Bendradarbis leido sau išdavystę. Sergėtojas pasakė jam: „Pats teisk save“. Išdavikas nusišaipė, lyg nieko nebūtų įvykę, ir gyveno toliau. Bet po metų, praradęs miegą, jis laukė mirties, bijodamas jos. Mirties siaubas yra pati sunkiausia bausmė sau. Mirties baimė bijo augimo ir pavydi kiekvienam džiaugsmingai pasitinkančiam gyvenimo permainas. Sunkiai suvokiamas mirties siaubas – tai ne perbėganti kūnu baimė, tai stingdantis stabas. Galima pasakyti potencialiems išdavikams: „Saugokitės mirties baimės“.

Mes, žinoma, matome, kaip bendruomenė ištrina mirties atributus; kaip pats perėjimo procesas tampa visuomeniškai nepastebimu. Taip nyksta kapinės ir naikinami kalėjimai. Argi kalėjimas ne kapinių brolis? Darbas atidaro kalėjimus. Ugnis išvalo kapines. Darbas ir ugnis – energijos priežastis ir pasekmė.

 

246. Nelaisvas, mąstantis tik iš savo pozicijų, veikiantis tik dėl savęs žmogus pasineria į melagingų srovių vandenyną. Netgi kalbą, išorinę išraišką, žmogus egoistiškai perstato pagal save. Atkreipkite dėmesį, kaip neteisingai kirčiuojami kitų kalbų žodžiai, prieštaraujant jų prasmei ir filosofijai. Žmonės perdirba svetimų kalbų išsireiškimus, priderindami juos prie savo šalies papročių. Nemokšos pasipūtimas ir pasikėlimas prieš kaimyną pasistebi kalbos iškraipyme. Permąstyti ir suvokti kaimyno jausmus niekaip nesiderina su grubumu ir menkaverčiu savęs išaukštinimu. Neatsakingumo ir neišgyventos nuosavybės jausmas sukuria šiuolaikinius feodalus. Pastebėkite: žmogus, iškreipiantis kalbos prasmę beprasmiškai pakeisdamas kirčio vietą sakinyje, neturi evoliucijos suvokimo. Jautrus žmogus stengsis naudotis paprastais išsireiškimais, kad nesugriautų jam nežinomos prasmės. Niekas negali išklausyti pasiuntinio, iškraipančio žinios prasmę.

Smerkiantis, atsigręžk į save! Neteisus pašnekove, nepamiršk, kad svetimo polinkis į nuosavybę yra tik tavo atspindys! Rūpinkis, visų pirma, praplėsti savo sąmonę. Jei nuosavybės žvėris tavo sąmonės, dar neabsorbuotas, vadinasi, tu nesi laisvas, tave dar vilioja Majos miražai.  Pažinimas nuosavybės troškimą gali padėti nugalėti  lengvai ir džiaugsmingai.

Kepėjas gali suvalgyti visus kepinius, bet jis to nedaro. Žmogus, suvokęs visų daiktų esmę, nejaučia jiems poreikio. Visas dėmesys turi būti skirtas sąmonei. Imkite viską, kas realu, jūsų gyvenimo ribose.

Neišsilaisvinęs iš nuosavybės gniaužtų pasiners į melagingų srovių vandenyną.

271. Kooperatyvas nėra prekyvietė, tai kultūrinė įstaiga. Čia gali vykti ir prekyba, bet jos pagrindas turi būti švietėjiškas. Tik tokia kryptimi galima kooperaciją prijungti prie naujo gyvenimo.

Nelengvas toks apsijungimas, žmonės įpratę prekybą sujungti su savanaudiškumu. Tokį paklydimą sunku išnaikinti. Todėl neatidėliojant mokyklose būtina pradėti aiškinti ir įtvirtinti sveiko apsikeitimo prasmę. Uždarbis nėra naudos sau siekimas. Mokestis už darbą  nėra nusikaltimas. Ir vienintelė tikra vertybė yra darbas.

Taip galima be stresų ir nerimo viską išaiškinti vardan Prašviesėjimo ir Taikos. 

 

275. Kai paskaičiavimai pasidarys perdaug sudėtingi ir užtemdys Beribę Erdvę, tada iš naujo bus prisiminta paprasta tiesa – iš širdies į širdį, toks bendradarbiavimo, bendruomenės, draugavimo  dėsnis.

Sakyk, virpa ar plečiasi tavo sąmonė, kai energija virsta šviesos okeanu?! Sakyk, dreba ar džiūgauja tavo širdis, kai prieš tave atsiveria Beribė Erdvė?

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Saturday the 25th. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©