Ugninis (Dvasinis) pasaulis I dalis 1933 m.

Spausdinti
Kategorija: Agni joga lietuviškai
Parašyta Penktadienis, 28 gruodžio 2012 Autorius studija Gin-Dia

Мир Огненный, часть I 1933 г.
Ugninis (Dvasinis) pasaulis I dalis 1933 m.

1. Ugnies stichija –  tai labiausiai išplitusi stichija, ji pati gyvybingiausia ir kūrybingiausia. Deja, ji mažiausiai pastebima ir vertinama. Tuščios ir niekingos sąvokos užima žmonių sąmones, bet tai, kas nuostabu ir tikra nuslysta. Žmonės turguje derisi dėl pajaus ir nenori ištiesti rankos į tikrąjį turtą.

Tai, kas buvo pasakyta apie širdį, turi būti taikoma ir Ugniniame pasaulyje, tik su ypatingu taiklumu. Ugnis veržli – kaip kristalo struktūros tvirtumas. Kristalų skritulius, sferas, naudodavo aiškiaregiai. Įkaitusios anglys reikalingos sąmonės apvalymui, o įvairiaspalvė ugnis įtvirtina dvasios veržlumą. Ugnis apsireiškia visur ir visaip – nuo įprastų šviesos blyksnių matomu akimis, iki subtilių ir sudėtingų širdies liepsnų. Visi šie reiškiniai veda mus į Ugninį pasaulį.

2. Stebint ugninius apsireiškimus, galima pastebėti žmonių pasiskirstymą. Veržlūs ir negalintys egzistuoti be aukštų idėjų tikrai priklausys ugnies stichijai. Net klysdami jie negali nustygti vietoje. Įsižiūrėkite į juos ir pastebėsite liepsnojantį veržlumą. Žemiškame sustingime, vandens siūbavime ar oro slogume neieškokite kuriančios ugnies. Mes nenorime išskirti ar išaukštinti ugningus žmones, bet turime pripažinti, kad tai jie judina pasaulį. Žinokite, kad tokiems žmonėms nelengva tarp žmonių, priklausančių kitoms stichijoms. Teisingai pasakyta apie Ugninį Angelą apsvilusiais sparnais. Kai jis išsiveržia gelbėti pasaulio, jo fosforiniai sparnai braižosi į žemiškas uolas ir apsvyla, ir senka angelo jėgos. Taip parodomas skausmingas žemiško ir ugninio pasaulių susilietimas. Žemiškos akys nors ir labai jautrios, paprastai nepastebi subtiliojo pasaulio. Lygiai taip pat subtiliajame pasaulyje nematomos ugninės būtybės ir tik širdis gali ten nuvesti. Taip galima suprasti ugninį pasaulį. Tam tikruose žmonių siekiuose yra natūralūs ugninio pasaulio apsireiškimas. Nuo mažų dienų tokie žmonės savyje nešioja tarsi dvasinio pasaulio kibirkštį. Tos kibirkštys juos verčia atsitolinti nuo kitų stichijų žmonių, o šie nemėgsta ugningųjų. Žemiško kelio nepraeisime nesusilietę su ugnimi, todėl geriau žinoti jos prigimtį.

3. Reikėtų žinoti, kad ugninė įtampa gali jaustis visose kūno vietose. Žinokite, kad būtent erdvinė ugnis gali gydyti žaizdas, o kartais sukelti audinių įtampą. Taigi, reikia būti atsargiems.

4. Atrodo, daug pasakyta apie ugninį krikštą. Nurodyti ugnies liežuviai virš galvų, bet žmonės vis tiek nenori pripažinti tikrovės tokios, kokia ji yra. Jie lyg ir pripažįsta šventraščius, bet gyvenime jų nepritaiko. Ne visi gali suprasti ir ramiai stebėti nedeginančią liepsną, taip kaip jūs ją matėte. Ji buvo tikroviška, su visomis ugnies savybėmis, tik nedegino. Reikia turėti atvirą širdį, norint ramiai stebėti šią ugnį. Žmonės įvaldė grubiąją ugnies dalį, įsisavindami elektros energiją, bet nepritaikę žmogaus organizmo ugnies, jie negali prasiskverbti iki subtiliosios ugnies galimybių. Žmonijos rytas išauš tik supratus ir pritaikius šią ugnį gyvenime.

5. Kalbant apie nedeginančią ugnį, nereikia užmiršti ir deginančios ugnies. Kai vienuolė dejuoja „Degu, degu!“, joks gydytojas nežino kaip jai palengvinti. Kartais jis net bando panaudoti šaltą vandenį, užmiršdamas, kad degančio aliejaus vandeniu neužgesinsi.

Ugnį nuraminti galima tik ugnimi. Kitaip sakant, tik širdies energija, kuri išsiskiria prie tam tikro magnetizmo. Tokia srove gydome karščiavimus; jie gali įsižiebti įvairiuose centruose. Žinoma, didžiausias pavojus yra ties širdimi, saulės rezginyje ir gerklėje. Šie centrai, kaip sintezuoti, yra dažniausiai užspaudžiami. Kas bent kartą pajuto vidinę ugnį, supranta centrų gaisro pavojų. Jis žino, kokią kančią sukelia išsiveržusi ugnis. Tokiu atveju, žmogus paprastai dėl to būna nekaltas, nebent tik dėl susierzinimo. Centrų gaisras dažniausiai nutinka dėl išorinio poveikio arba esant padidėjusiam jautrumui – dėl kosminių priežasčių. Širdies išsekimas atidaro vartus priešams, ir tokiu būdu kurianti ugnis tampa naikinančiomis liepsnomis. Tai reikia žinoti, nes tokie protrūkiai prasideda nuo smulkmenų. Taupykime ir saugokime ugninę energiją. Didelė nuodėmė betiksliai naudoti svetimą ugninę energiją. Arhatas niekada nebus vampyru – tai gyvenimo pagrindas.

Todėl išmintingas amžino atidavimo dėsnis. Atrodo, kas bendro tarp aukos ir ugnies, bet būtent ugninė auka minima visuose šventraščiuose.

6. Reikia būti atsargiems. Galima pastebėti, kaip tautose kinta dorovingumas. Taip nemokšiškumas reaguoja į atmosferinius pokyčius. Pastebėkite, kad nemokšiškumas įtvirtina tamsos pagrindus. Galima įsivaizduoti kaip tylint širdžiai neišvystytas protas klimpsta į tamsą. Tautos dorovė nyksta kaip vystanti obelis. Šiuo metu didelė galimybė kilti ugninėms epidemijoms.

Chaldėjai, skirstydami ligas pagal stichijas, buvo arti tiesos. Būtent stichijos ir dangaus šviesuliai turi didžiausią poveikį žmogaus organizmui.

7. Susimąstykime, juk kiekvienas iš mūsų turi savyje vieningą ugnį, kuri nekintama visame kosmose. Niekas nenori pripažinti, kad kosminis turtas yra mumyse. Stichijos nėra vieningos visame kosmose; pasikeitusios savybės neleidžia jų vadinti vieningomis, bet širdies ugnis savo magnetu apjungusi visus kosminius kūrinius. Reikėtų susimąstyti apie tokį panašumą ir pritaikyti savo gyvenime. Vienintelė – Ugnies Šviesa visur ir visame. Mes galime suvokti ugnies buvimą labai tolimose vietose ir tame nėra nieko antgamtiško ar paslaptingo. Netgi pradinukas girdėjo apie visą apimančią ugnį (dvasią), tik nesuvokė, kaip ją pritaikyti.

8. Tai, kad ugnis būna įvairi, neprieštarauja vieningai ugnies esmei. Būtent įtampos ritmas nudažo matomą ugnį nuo sidabrinės, raudonojo aukso iki rubino spalvos. Rubino spalva reta, nes ne kiekviena širdis gali atlaikyti tokią įtampą.

9. Tam, kad įgyti ir priimti Ugnį kaip Hierarchijos kelią, kaip užuojautos ir meilės kelią, reikia negrįžtamai ir visa širdimi joje įsitvirtinti, ir taip mažos žvaigždelės virs liepsnojančia galybe.

10. Būkite palaiminti suspaudime, būtent tada pratinamės skirti svarbų nuo niekingo. Gerbūvio dienomis nyksta akylumas, bet būtent ši savybė reikalinga artinantis prie ugninių sferų. Todėl naudingi suspaudimai, nes jie ne tik sustiprina akylumą ir veržlumą, bet išspaudžia iš mūsų gelmių naujas ugnis, ir tegul Taros ugnis būna ypatingai artima. Taip pamėgsime netikėtumus, nes jie naujo džiaugsmo šaltiniai. Džiaugsme įsiplieskia geriausia ugnis. Taigi, nevėkšloms suspaudimo laikas – tai nelaimė, bet žinantiems – tai įvykių šaltinis. Ugnys tolimus veiksmus daro artimais. Kažkam tai, kas pasakyta, pasirodys nereikšminga, bet tai reikš, kad širdis šalta ir užgesusi jos ugnis. Jūs jau žinote širdies karštį ir suprantate netikėtą žinią. Todėl taip svarbu eiti kartu su vadovu, aplenkiant tamsumus. Tik Dvasios Vadovų ugnis uždegs siekių troškimą. Reikia branginti kiekvieną žodį apie Dvasios Vadovus. Juk tai žvakės, kurios uždegamos šventėms. Juk tai Gyvosios Ugnies liepsnelė (aliejinė lempelė prie šventojo paveikslo – лампада) ir apsauga prieš ligas. Iškilmingumas –Tai raktas nuo užtvarų.

11. Susidarius ypatingoms ugninėms aplinkybėms, galima pastebėti pagrindinę ugnies apsireiškimo ypatybę. Supantys daiktais tampa lyg permatomais, ir tai jūs galite paliudyti. Ugnis tarytum perkūnija visas ugnines būtybes ir atveria vartus šviesą nešančiai materijai, esančiai visos esmės pagrindu. Panašiai galima pasakyti ir apie ugningos širdies magnetizmą, kuris atveria visą ugninę prigimtį. Taip galima stebėti ugnines savybes per ugninę širdį.  Tik reikia rasti tą širdį ir su visa atsakomybe bei atsargumu pritaikyti bandymams. Vykdant tokius bandymus reikia žinoti, kad švenčiausios materijos apnuoginimas yra labai pavojingas, esant sugrubėjusiai aplinkai. Samadhi pavojus kyla būtent dėl tos pačios ugnies savybės. Vis tiek nesipriešinkite ugnies reiškiniams, jeigu jie neapsunkina širdies. Tokie reiškiniai, esant Armagedonui, būna labai painūs, nes ritmas tarp erdvinės ir požeminės ugnies yra pažeistas. Paprastai į tokį ritmų nesuderinamumą nekreipiamas dėmesys ir taip dar labiau sustiprina kosminę sumaištį.

12. Besiartinančios ugninės bangos bus labai pavojingos, jeigu jų nežinosime ir nepriimsime savo širdies ugnimi.

13. Girdėjote apie vaikus, kurie gali permatyti kietus daiktus. Atsakymo ieškokite ugningoje karmos prigimtyje. Žinoma, tai visiškai asmeniški fiziniai fenomenai, paprastai nevedantys į ugnies pažinimo aukštumas. Chatka-joga apsunkina atskirus centrus, ir galima tik pagailėti, kad tie daliniai siekiai nepriveda iki Radža Jogos ir Agni Jogos. Matome, kad fiziniai ir ugniniai pratimai gali tik pakenkti, suardydami aplinkinę pusiausvyrą. Ugnis yra aukščiausia stichija, ir tobulintis čia reikia keliant sąmoningumą. Suprasti ir pamilti Ugnį galima tik būnant aukštos sąmonės.

14. Kraujas, kraujas – sapalioja Vakaruose ir Rytuose. Ypatingas laikas! Gelbstinti ugnis nemokšiškai elgiantis virsta naikinančia.

15. Apsisiausk ugnimi ir tapk nepažeidžiamu – senovinis įsakas. Sugrubėjus sąmonei žmonės palengva užmiršo apie kokią ugnį kalbėjo išminčiai: Ugnis tapo materiali, ir atsirado magiškieji ugnies ratai. Taip žmonės sumenkina savo esybę. Žinoma, gyvoji Ugnis veikia gydančiai, bet jokia derva negali lygintis su širdies ugnimi. Tegul prisimenama nors apie žemiškas ugnies savybes, bet juk atėjo laikas kreiptis į pirmaprade ugnies sąvoką, nes kitaip neperžengsime slenksčio, prie kurio jau stovi žmonija. Ji naudojo ir sujudino žemiškas jėgas suneramino aukščiausiasias galias. Tik ugningai nušviesta sąmonė gali sujungti pažeistą tobulėjimo tiltą.

16. Ar galima iš ugninės būtybės virsti į kitokios energijos būtybę? Negalima. Užtat iš kitų stichijų galima virsti į ugninę būtybę, nes ugnis yra visa apimanti. Žinoma, tokie šuoliai nelengvi.  Reikalingas didelis dvasios pakilimas, kad prikelti širdį susijungimui su aukščiausia energija. Bet Ugniniai Vartai neuždaryti – belskis ir atsivers. Taip visi Mokymai kviečia Ugniniam Krikštui.

17. Dar Zoroastra aprašė Ugninio imuniteto esmę. Jis nurodė, kad žmonės iš kiekvienos odos poros gali iškviesti ugninius spindulius, kurie nukenksmina kenkėjus. Žmogus, apsisupęs apsauginiu šarvu, negali užsikrėsti jokia liga. Tokią apsauginę savybę galima sustiprinti susiliejus su Hierarchija. Taip širdis tampa lyg saulė, sunaikinanti visus mikrobus.

63. Dvasios šventė – bendražmogiška vertybė, tai kažkieno sukauptas turtas. Niekas tegu nepažeidžia to pelnyto jausmo. Tarp neleistinų įsikišimų į Karmą dvasios šventės pažeidimas laikomas labai sunkiu. Atvirkščiai, džiaugsminga šypsena bus pats skaisčiausias ir širdingiausias pritarimo ženklas.

121. Reikia mokytis įveikti atrodantį prieštaravimą. Iš vienos pusės, reikia ugdyti geraširdiškumą, iš kitos, reikia suvokti griežtumą. Daugeliui tokia užduotis visiškai neįveikiama, tik širdis gali patarti, kada abi savybės neprieštaraus viena kitai. Širdis nurodys, kada reikia skubėti padėti artimui. Ji taip pat įsakys, kada sustabdyti kylančią  aršaus sugyvulėjimo beprotystę. Negalima įstatymo žodžiais išreikšti vieno ar kito veiksmo būtinybės. Nesurašyti širdies įstatymai, bet tik joje gyvena teisingumas, nes širdis yra tiltas tarp pasaulių.

Kur pasiaukojimo svarstyklės? Kur žygdarbio teisėjas? Kur pareigos matas? Mokėjimo kardas gali žybtelėti pagal širdies įsakymą. Širdžiai nėra prieštaravimų.

190. Tik Kultūros pripažinimu galima kurti Naująją Epochą. Kultūra – tai vienintelė šalies apsauga nuo  suirimo. Šiandien galima eiti tik šia kryptimi. Todėl nepraleiskit progos, kad primintumėte apie Kultūrą. Tegu laiko jus idėjos fanatikais, bet tegu klausosi ir pratinasi. Taip kuriami vingiai smegenyse.

223. Naujas mąstymas nėra viso, kas buvo anksčiau, sunaikinimas. Tai geriausias draugas viso to, kas jau atrasta. Toks mąstymas nepaneigs nesuprastos formulės tik todėl, kad dabar ji neaiški. Mūsų draugas saugiai atidės neaiškia formulę. Dažnai neaiškumas nėra užslėptas laimėjimas, tai priklauso nuo daugybės laikinų prieveiksmių (veiksmo ypatybių arba aplinkybių). Neišlieka visos kalbos; net vieno amžiaus eigoje išsireiškimų prasmė  pasikeičia ir apsunkina mąstymą. Nesigailėkime nutekančio vandens, bet nepamirškime, kad į ankstesnius pasiekimus reikia pažvelgti nauju žvilgsniu. Netgi daugelis senovinių pavadinimų gali atrodyti keisti, nes įsiterpę į svetimas tarmes ir dažnai tariami iškraipytai. Senovėje, kad įsimintų reikšmingus žodžius, juos dainuodavo; tačiau, kaip kažkas nereikalinga, buvo pamestas ritmas. Pametę rimtą žmonės pamiršo vibracijos reikšmę. Naujasis mąstymas nepamirš pagrindinių įstatymų.

359. Sakys – bartis negalima, tyčiotis negalima, išdavinėti negalima, apkalbėti negalima, suduoti negalima, veidmainiauti negalima, tarnauti egoizmui negalima, didžiuotis privilegijomis negalima; kas tai per gyvenimas?! Pridursime – ir šiukšlinti negalima, nes kiekvieną šiukšlę pats šiukšlintojas ir išvalys.

399.Savarankiška ir savanoriška evoliucija – tai pagrindinis įstatymas. Savarankiškas ir savanoriškas tobulėjimas padeda ne tik išlipti iš Karmos rato, bet augantis sąmoningumas priartina Ugninį Pasaulį. Neįmanoma priversti žmonių dvasiškai evoliucionuoti. Negalima gėriu prievartauti miegančios širdies. Galima nurodyti, galima supažindinti, bet sulaužyti sąmonę, vadinasi nukirsti būsimo medžio šaknis. Žemės gyvenimas skaičiuojamas ilgais milijonais metų, bet nei metai, nei amžiai neegzistuoja. Žmonės suskaldė būtį į sekundes ir paskendo nuliuose. Todėl tokia svarbi šiandien yra Subtilaus Pasaulio sąvoka, kuriame nėra valandų, o yra tik pasekmės.  Žmonės dažnai prieštarauja Mokymo pateikimui – kodėl nėra galutinių formulių? Bet toks reikalavimas rodo Pagrindo nesupratimą. Įsakas nurodo tikslią kryptį ir uždega Ugnis visame kelyje, visuose darbuose. Galima rasti jau subrendusius kosminius sprendimus; galima girdėti tikslias užuominas, bet surinkti šią mozaiką dvasia gali tik savo noru. Kelio patvirtinimas yra Didžiosios Architektūros Įsakas. Kaip pasakyta pasakoje privalome priglausti ausį prie žemės, kad nepraleistume nė vieno žingsnio ir šnabždesio. Galime skaityti daug, bet mažai pritaikyti gyvenime, o tuo tarpu, terminai artėja!

467. Kai miršta tvirtinantis, kad po mirties gyvenimas neegzistuoja, jis sulaukia savo įsakymo pasekmių –  jis įsakė sau neegzistuoti ir nebeegzistuoja. Tai tipiškas pavyzdys, kaip veikia psichinė energija. Daug tokių atsitikimų, bet niekas nekreipia dėmesio į šiuos aiškius pavyzdžius, pateikiamus visų pamatymui.

541. Geraširdis banditas, žiaurus dievobaimingas žmogus ir toliau gyvena Žemėje. Atrodytų, kad žmonės, kaip pasiekę Žemėje aukščiausią išsivystymą elementai, turėtų evoliucionuoti gerokai greičiau nei kitos planetos dalys. Bet vyksta keistas reiškinys – žmonės atmetė dvasios etiką ir uždarė save į dvasinį sąstingį. Atrodo, kad net klimatas juda greičiau nei žmogaus sąmonė. Daugelis išradimų jau ne kartą aplankė planetą. Daug žinojo išnykusios tautos, bet mąstymo kokybė nedaug tepakilo. Ir vis tik žmonės daug kalba apie naują rasę, apie naują žmoniją. Bet ne Golemas (pabaisa Golemas liko be dvasinės ugnies ir todėl pats sunyko. Dvasia – tai ugninis magnetas, АЙ. МО, ч. I, 231) bus naujosios rasės prototipas. Mąstymo kokybė atskirs naująją žmoniją nuo praeities amžių. Mąstymo menas turi būti atnaujintas visiškai sąmoningai, bet be trijų pasaulių supratimo neįmanoma pakelti mąstymo į kitą lygį. Kas nenori savęs tobulinti, tas negali mąstyti planetariškai. Kas pokalbį apie Ugninį pasaulį palaikys prietarais arba stabmeldyste, tas negali gerbti Išgelbėtojo. Nereikia stebėtis, kad žmonės  lėtai pratinasi prie sąžiningo mąstymo, juk daugelis gyvenimo pasikeitimų atimdavo iš jų geriausių žmonijos didvyrių pavyzdžius. Žmonės nuolat matė, kaip būtent didvyrius jų akyse tampė ir žudė. Toks mąstymas neatves į naują žmogų.

562. Kai Leidau jums užrašinėti pokalbius, Neslėpiau, kad žmonės ištars daug piktų žodžių apie pačias geriausias sąvokas. Kas galvoja apie gėrį, neturi stebėtis, kai jį pavadins ipokritu, nekromantu, žudiku ir melagiu. Kaip apsėsti žmonės suteiks pačius neatitinkamiausius pavadinimus. Ten, kur negalvojama apie gėrį, ten paruošti visi pikti išsireiškimai.

646. Daug naudos žmonija sulauktų, jei priimtų minties materialumą. Žmonės ypač bijo smegenų pervargimo, bet tai kvaila, nes mintis negali išsekinti. Smegenų susirgimus iššaukia daugybė kitų priežasčių. Rūkymas, girtuokliavimas, lytinė beprotybė, miego praradimas, persivalgymas, susierzinimas, slegiantis nusiminimas, pavydas, išdavystė. Dar daugybė tamsos išsigalvojimų sukelia išsekimą, kurį dažnai "užrašo" protiniam darbui. Profilaktiškai mintis ne tik, kad nesekina, bet ji pagerina savijautą. Sakyti, kad mąstymas sukelia persitempimą, nuovargį, būtų tas pats, kaip atimti iš žmogaus širdies ugnį. Tiek mintis, tiek širdis yra laidininkai, kurių pagalba susisiekiama su dvasiniu pasauliu. Žmonija turėtų saugoti tokius laidininkus, be kurių galima lengvai įsivelti į chaosą. Vakaruose religija reiškia ryšį su dievu, su Aukštesniuoju Pasauliu, vadinasi kiekvieną ryšį reikia palaikyti, ir pagrinde tai turi vykti ugninių minčių pagalba. Tam reikia išsilaisvinti nuo baimės, kad mąstymas sekina. Jei mąstymo procese pajusite nuovargį, ieškokite kitų priežasčių, paprastai jos daug arčiau. Galbūt priežastis ne jumyse, galbūt, per langą įslinko apnuodytas oras arba kuras nešvarus. Dažnai mažos priežastys iššaukia sunkias pasekmes. Ypač liūdna, kai pervargimo šaltiniais įvardijamos šviesios mintys. Mintys yra sveikata, apykaita, atsinaujinimas, taip reiktų suvokti minties pagalbą.

657. Jūs visiškai teisūs, kad Nematomos Vyriausybės egzistavimas glumina daugelį. Bet jeigu egzistuoja nematoma tamsos vyriausybė, tai kaip gali neegzistuoti Šviesos Vyriausybė! Nejaugi žmogaus sąmonė taip aptemusi, kad lengviau priima visą tamsą, nei bando pamąstyti apie Šviesą? Žmonės, iš tikrųjų, supranta ir ne kartą girdėjo apie tamsos jėgas, kurios apsijungusios pasauliniu mastu, bet Gerovės ir Šviesos Vyriausybė ypač atrodo įtartinai. Žmonės nepratę apsijungti vardan Gerovės, jie galvoja, kad Gėris tik pretekstas susipriešinimui. Galima suprasti, kad visos planetos ligos nuo visiško susipriešinimo tarp tų, kurie galėtų susijungti vardan Gerovės. Labai liūdna, kad net žmogiškos širdies Šventykloje nėra vietos bendradarbiavimui. Todėl pamąstykime apie kiekvieną draugiškai besielgiantį, nes tai jau galimo bendradarbiavimo pradžia.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Thursday the 21st. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©