Brolija, I dalis 1937 m.

Spausdinti
Kategorija: Agni joga lietuviškai
Parašyta Penktadienis, 28 gruodžio 2012 Autorius studija Gin-Dia

Братство, часть I 1937 г.   Brolija, I dalis 1937 m.

13. Urusvati gali įvardinti Brolijos Narius, bet ji šito nepadarys, nes pirmiausia įvertins tokio paskelbimo pasekmes. Jau septyni vardai žinomi pasauliui, o kokia pasauliui iš to nauda? Reikia žinoti atliktus darbus, bet ne vardus. Todėl kai paliesime asmeninius Brolių gyvenimus, kalbėsime apie jų darbus, nenurodydami jų vardų.

Žmonės paklaus apie darbus, bet prieš tai norės sužinoti vardus. Kai tik gyvenusio tarp žmonių Brolijos Nario vardas būdavo atskleidžiamas, jis turėdavo dėl žmonių numirti, kad išsaugotų veiksmų laisvę. Mes pastoviai turime keisti vardus, kad nesukeltume nereikalingo ir apsunkinančio smalsumo.  Po kiekvieno perdėto susidomėjimo reikėdavo skubiai slėptis, kad sumanytas geras darbas nebūtų sunaikintas. Vienas iš svarbiausių Baltosios Brolijos uždavinių, kad atliekami darbai būtų aukščiau ir pirmiau viso kito.“

204. Palaipsniui ateis žinojimas, kad legenda yra tikra istorija, atsiras ją patvirtinantys dokumentai. Kiekvienas mokslinis atradimas patvirtina, kad tiesa gyvuoja ir turi būti priimta. Jei gyvuoja mitai, tai ir istorija apie Broliją bus patvirtinta. Galima pastebėti, kad žinios apie Broliją sukelia ypatingą įtarumą. Daugybė aplinkybių priimamos labai lengvai, bet Brolijos egzistavimas tiesiog stulbina. Žmonės pasiruošę sutikti niekam nežinomą atsiskyrėlį, bet įsivaizduoti tokių atsiskyrėlių bendriją jiems sunku. Egzistuoja tiesos, kurių pripažinimas sutinka ypač aršų pasipriešinimą. Nesunku įsivaizduoti, kam nepriimtina Brolijos sąvoka. Tie sutvėrimai žino apie Brolijos egzistavimą ir bijo, kad tos žinios nepasiektų žmonių. Bet viskas vyksta savu laiku. Jei žmonės ir nežino, juos aplanko nuojauta.

265. Senovės patarlė sako: „Galvojantis apie mirtį ją kviečia“. Taip pat ir gydytojai kartais pastebėdavo, kad mintis apie mirtį ją priartina. Kiekviena tautos išmintis savyje nešioja dalelę tiesos. Bet reikia, visų pirma, pagalvoti – ar reikia užimti mąstymą tuo, kas neegzistuoja? Laikas žmonėms pripažinti, kad gyvenimas nenutrūksta. Tada visiškai pasikeis požiūris į žemišką egzistavimą. Teisingam evoliucijos ėjimui reikia greičiau įtvirtinti teisingą požiūrį į gyvenimo nenutrūkstamumą. Mokslas turi padėti išsklaidyti niūrus paklydimus. Ne apie kapą reikia galvoti žmogui, bet apie sparnus ir žadėtą grožį. Kuo aiškiau žmogus sąmonėje suvoks pasaulių grožį, tuo lengviau jis priims naujas sąlygas.

282. Brolijoje kiekvienas dirba, kiek gali. Kiekvienas padeda pagal savo jėgas. Savo širdyje nei vienas nepasmerkia. Kiekvienas įtvirtina žinias patyrimu. Nei vienas neleidžia laiko tuščiai, nes jis nesugrąžinamas. Kiekvienas pasiruošęs padėti artimui. Kiekvienas išryškina geriausias savybes. Kiekvienas džiaugiasi artimo sėkme. Argi tie bruožai per daug sunkūs? Argi jie aukščiau žmogaus galimybių? Argi jie nepasiekiami žmogui? Ar jie reikalauja ypatingos sąmonės? Nejaugi tik herojai gali suvokti apsijungimą? Būtent tam, kad geriau tai suvokti, pateikiami geriausių žmonių pavyzdžiai – gydytojo, batsiuvio, audėjo, mėsininko – kad skirtinguose darbuose įtvirtinti geriausią mąstymą.

Virš vyriško darbo stovi moters reiškinys. Ji veda, ji įkvepia, ji vadovauja visuose keliuose, ji demonstruoja sintezę. Galima tik stebėtis, kaip greitai ji įsilieja į bet kurią sritį. Nuo žemės iki tolimųjų pasaulių ji suspės nuausti Šviesos sparnus. Ji sugeba išsaugoti „taurę“ įvairiose atmosferose. Kai kalbame apie bendradarbiavimą,  Mes visada nukreipiame  į moters žygdarbį. Brolija prasideda ten, kur vyksta bendradarbiavimas.

286. Žmogiškąją kalbą iš tiesų  reikia apsaugoti nuo įvairiausių negražių ir neišraiškingų išsigimimų. kalbą reikia išvalyti nuo kai kurių archaizmų (pasenęs, nebevartojamas žodis, forma, posakis, reiškinys, senovės liekana), kurie remiasi seniai išgyventais papročiais. Žmonės dažnai taria žodžius, nesusimąstydami apie jų reikšmę. Taip jie pripildo kalbą beprasmiais vardais ir sąvokomis. Jie patys pradėtų juoktis, jei įsigilintų į pasakytų žodžių esmę. Ir visur kitur reikia atsisakyt to, kas atgyventa ir prarado pradinę prasmę.

352. Mokslas apie šviesulių poveikį taps didžiu, kai bus priimtas be prietarų.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 24th. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©