Ar tai nauja religija?

Spausdinti
Kategorija: Kas yra Gyvoji Etika
Parašyta Ketvirtadienis, 27 gruodžio 2012 Autorius Alfredas Cheidokas

Ar tai nauja religija?

Svarbiausi pasaulyje įvykiai, o būtent tie, kurie sukuria naujas epochas ir uždeda neišdildomą antspaudą žmonijai, dažnai sunkiai pastebimi jų atsiradimo metu; jų nelydi patrankų salvės; jie prasiskverbia tyliu upelio čiurlenimu, ateityje išaugančiu į galingą srovę. Taip išdidi Roma nepastebėjo Pranašo Kristaus iš Galilėjos, nors vėliau pati ir prisipildė krikščioniškomis bažnyčiomis, virto krikščionybės centru, suformavusiu visų europinių tautų pasaulėžiūrą.

Nūnai žmonija pergyvena būtent tokį momentą: jai duodamas naujas gyvenimo Mokymas, naujas požiūris į Amžiną Tiesą, atsiveria Vartai į Naują Pasaulį, į Naują atgimimo ir Šviesos Epochą – duodama Agni Joga.

Kas tai, ar nauja religija?

Tiesioginė žodžio „religija“ reikšmė yra „ryšys“, žmogaus ryšys su aukštesniu, dvasiniu pasauliu. Lygiai tokią pat reikšmę sanskrito kalboje turi žodis „joga“. „Agni“ reiškia ugnį, dvasinę ugnį. Agni Joga – tai ugninis (dvasinis) ryšys su Aukščiausiu pasauliu. Agni Joga dar vadinama Gyvosios Etikos Mokymu arba Ugniniu (Dvasiniu) Mokymu. Jei religiją vertinti kaip mokslą apie Gyvenimą, kurio taisyklės padeda žmogui įvykdyti savo tikrąją paskirtį Žemėje, tai Agni Joga yra religija. Agni Joga taps religija ir turės ateitį tik tuo atveju, jei žmogus pritaikys ją kasdieniniame gyvenime. „Religiją“ reikia suprasti, kaip taisykles ir principus, kuriais žmogus tiki ir todėl vadovaujasi kasdieniame gyvenime, visuose savo poelgiuose, kaip dideliuose, taip ir smulkmenose.
Kiekvienas mokymas žmogui tampa religija tik tada, kai jis šventai vykdo mokymo reikalavimus. Negalima vadinti religija tikėjimo ar bažnyčios, kuriai žmogus buvo priskirtas tik todėl, kad gimė šalyje ar šeimoje, išpažįstančioje katalikų, pravoslavų, liuteronų ar kokį kitą tikėjimą. Jei žmogus nevykdo savo tikėjimo reikalavimų, tai yra, jei jis įprastiniame gyvenime meluoja, apgaudinėja, piktžodžiauja, galvoja ir veikia tik siekdamas asmeninių tikslų, negalima sakyti, kad žmogus priklauso skelbiamai religijai. Juk tokio žmogaus poelgis prieštarauja „pagrindiniams“ jam priskirto tikėjimo reikalavimams. Kokią teisę jis turi vadinti tai savo religija, kai tikrovėje jo religija yra egoizmas ir savęs išaukštinimas.
Kam prireikė kažkokio naujo mokymo, kai dar visai neblogi senieji?
Agni Jogoje sakoma: „Kiekvienas laikas pasirenka tinkamą Mokymą. Tam momentui visi ankstesni Mokymai jau būna pilnutinai iškraipyti. Pati žmonija kiek įmanydama stengiasi sumenkinti tai, ką gerbė jų tėvai. Tačiau nei viena Naujo Mokymo frazė neneigia ankstesnio mokymo. Į šią detalę mažai kreipiamas dėmesys, nors dauguma Mokymų savo gerovę kuria niekindami kitus mokymus... Mokymas neparduodamas, jis nesiūlomas, jis tik žymi Naują Epochą. Ir jo nepriėmimas arba neigimas yra jūsų reikalas, bet pagarsinimas neišvengiamas“ (AJ, nr.416)
Ir taip du faktoriai – senųjų mokymų iškraipymas ir Naujo Amžiaus pradžia, senovės raštuose įvardinta Satja Juga arba dvasinio atgimimo ir Šviesos Amžiumi, sukūrė Naujo gyvenimo Mokymo būtinybę. Tai kaip raktas į ateitį. Pasakyta: „Neįeisi senais aprėdais...“
Pasaulis prisiartino ne tik prie Naujos Eros slenksčio, bet ir naujos žmonijos gimimo.
Norint pastatyti ant griuvėsių naują pastatą, juos reikia galutinai sugriauti ir išvežti šiukšles. Toks procesas šiandien vyksta ir su žmonija. Šventuose raštuose naujoji žmonija pavadinta šeštąja rase. Agni Jogoje parašyta: „...dabar mes renkame šeštos rasės dvasias, ir Agni Joga yra raktas!...“ (Беспредельность, 188)
Patvirtindama visas buvusių tikėjimų tikrąsias vertybes – sąžiningumą, dorovę, meilę ir kitus reikalavimus – Agni Joga praplečia tuos teiginius ir kviečia juos įdiegti gyvenime, tarnaujant bendram labui. Vadinasi padaryti savo gyvenimą evoliuciškai tikslingu, pasiaukojančiu visuotinei gerovei pačia plačiausia prasme; būti geranorišku, mylinčiu, draugišku; išsivalyti nuo garbėtroškos, savanaudiškumo, egoizmo ir kitų blogų įpročių. Kiekvienas darbas ar veiksmas turi būti atliekamas tik kokybiškai, prisimenant, kad tobulėjimui nėra ribų. Laikas atsisakyti neveikimo, nes tobulėjimas galimas tik dirbant. Nesustojant sekti išsirinktu idealu, pamilti jį ir juo tikėti. Siekti kurti ir visus veiksmus pripildyti grožiu. „Net grindys gali būti išplautos džiaugsmingai ir su meile“. (Н.Рерих. Пути Благословения).
Ne pasninkaujantys veidai ir bedvasiai ilgų maldų ir garbinimo himnų kartojimai, ne ritualai ir apsimetėliški dūsavimai, o džiaugsmingas ir kūrybingas darbas pripildantis gyvenimą, tai skelbia Agni Joga.
Tikroji etika kviečia keisti pasaulį. Ji kviečia drąsuolius, nebijančius nupurtyti tūkstantmetines prietarų ir iškraipytos tiesos dulkes. Ji kviečia svajoklius, siekiančius laisvės, kuri kaip sparnai neša drąsiųjų dainą per Visatą į amžinybę.
Miesčioniškas mąstymas įprato pasišventėlį prilyginti bažnyčios tarnautojui, skendinčiam smilkalų dūmuose, besimeldžiantį ar ištiesta ranka laiminantį mases. Dar jį įsivaizduoja tylioje celėje, su karstu vietoj lovos. Sausas, asketiškas veidas, tyli kalba ir vienuolyno ąžuolų šlamesys už lango. Juoda sutana, rožančius, žiedas su brangakmeniu...
Šiandieninis pasišventėlis ne toks – jis dabartinio laikotarpio Gyvenimo kūrėjas. Nei apranga, nei veido išraiška neišsiskiria jis iš aplinkinių. Darbinis kombinezonas, madingas kostiumas, šventiko sutana, diplomato frakas ir kariškio munduras – viskas vienodai gali tarnauti jam rūbu.
Ne smilkalo dūmuose bėga jo gyvenimas, o žiauriame žmonių siekių – karjeros, turto ir aistrų patenkinimo sąvartyne... Ne paklusniai nulenktas galvas mato jis aplink, bet įtarumo perpildytus žvilgsnius, piktai dėbčiojančius iš po nuleistų vokų. Lėkšti juokeliai ir piktas šnypštimas palydi pasišventėlį, tarytum sakytų: –Meluoji... Apsimeti šventu... Neapgausi mūsų... Negali būti, kad tu neklystum, neapgaudinėtum, negirtuokliautum, nepiktžodžiautum, nesisavintumei, kaip mes ...Slepi tik...
Išsigimę pikto šmeižto šikšnosparniai skrenda paskui jį. Retai, labai retai jis mato prašančias akis, ieškančias tikrojo žinojimo, kurioms galima patikėti žinojimo grūdą... Dar rečiau jis sutiks bendramintį, uždegusį kaip ir jis širdies žibintą ir išėjusį kviesti į pažinimo šventę...  

А.Хеидок. Радуга Чудес. С 255

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 22nd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©