Rericho paktas

Taikos Vėliavos idėja

Taikos Vėliavos idėja

Kilni Taikos Vėliavos idėja turi palaipsniui įeiti į gyvenimą, ir kaip rašė vienas rašytojas: „Kiekvienas mokslininkas, kiekvienas kūrėjas, kiekvienas mokytojas ir kiekvienas mokinys, sėdintis prie knygos, – kiekvienas, kuris galvoja apie istorijos prasmes ir tikslus, turi skubėti į rago garsą, kurį trimituoja Nikolajus Rerichas visiems pasaulyje keliantiems jo Taikos Vėliavą. Mes aiškiai suprantame, kad ši taika tuo pat metu yra ir kova, bet ne kova už save, už savo materinį įsitvirtinimą, o už dvasinių vertybių apsaugą nuo tamsių jėgų antpuolių... Esmė ne statutuose, o tame, kad atskirų, kol kas pakrikusių, kultūros veikėjų valia susilietų į vieningą srovę, į vieną sraunią upę, nukreiptą į didžias žiotis – į idėjų vienybės vandenyną...“

Vėliava.

N.Rerichas. Vėliava.

... Nepavarkime tvirtinę, kad be valstybinio pripažinimo, reikalingas ir veiklus visuomenės dalyvavimas. Kultūrinės vertybės taurina ir pakylėja visą gyvenimą, nuo smulkmenų iki didžių žygių. Todėl visi jomis turi rodyti veiklų rūpestį.

Kultūros misija

Siekiant žemėje visose tautose įtvirtinti taiką ir sunaikinti net pačią karo galimybę, Nikolajus Rerichas kviečia eiti visai kitu keliu, nei siūloma daugelyje nusiginklavimo konferencijų. Rerichas trokšta pačioje žmogaus sąmonėje įtvirtinti gėrio kūrimą. „Taika per Kultūrą“ – taikaus Rericho judėjimo devizas. Nugalėti sąmonę kultūra, grožiu ir žiniomis, nugalėti visa apimančiu ir visa suvokiančiu dvasingumu.

Gyvenimas Rericho šviesoje

Gyvenimas Rericho šviesoje
Danutės Stukaitės prisiminimai.

Susirinkę į darbą medikai visada šiek tiek šnekteldavo vienas su kitu apie savuosius rūpesčius ar naujus, ką tik patirtus įspūdžius.
– Nejaugi jūs nieko gražaus nepastebėjote savo šeimoje arba rytą eidami į darbą? – klausdavo kolegų vaikų ligų gydytoja Donata Stukaitė. – Kodėl jūs tiek daug kalbate apie blogį? Nenoriu girdėti apie jokias piktadarybes! Jei neturite gerų žinių, tai nieko nesakykite, patylėkite. Nuo blogų naujienų mintys susidrums, tai kaipgi aš eisiu prie sergančio vaiko?

Kazys Saja. Atpildo upė

Kazys Saja. Atpildo upė

Jėzus pasakė: „Būkite praeiviai“/„Apokrifai" (Tomo 47)/
Jis buvo keistokas praeivis. Tarsi iš kapų prisikėlęs Komandoras, atklydęs čia įvykdyti Aukščiausiojo Teisėjo nuosprendžio.
Arsenjevas... Vardo ir tėvavardžio nebeprisimenu. Aukštas, liesas, jau peržengęs amžiaus vidurį ir nepanašus į maskvietį. Jis labiau priminė iš aukštų kalnų nusileidusį atsiskyrėlį, gerokai atitrūkusį nuo sovietinio mąstymo. Atrodė tarytum nuskaidrėjęs ir labai nekasdieniškas. Iš tikrųjų jis buvo Mokslų akademijos kažkurio instituto bendradarbis – vienas iš tų, kurie rimtai domėjosi nepaprastais Kulaginos ir Kulešovos sugebėjimais vien savo žvilgsniu stumdyti smulkesnius daiktus, tyrinėjo žmonių ir gyvūnų biolaukus, bendravo su vadinamaisiais ekstrasensais.

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Tuesday the 10th. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©