J.Rerich laiškai

Spausdinti
Kategorija: J.Rerich laiškai
Parašyta Šeštadienis, 29 gruodžio 2012 Autorius Jelena Rerich

J.Rerich laiškai parašyti draugams ir bendradarbiams, išleisti dviem knygomis-tomais. Pirmame tome Laiškai į Ameriką 1929-1932m. ir Laiškai į Europą 1931-1935m. Antrame tome Laiškai į Europą 1935-1938m.
***
Didi epocha 1.3.29

Prasidedanti didi epocha tampriai siejasi su moters atgimimu. Ateinantis epocha, kaip geriausiais žmonijos gyvavimo laikotarpiais, privalo iš naujo suteikti moteriai vietą prie gyvenimo vairo, vietą šalia vyro, jos amžino palydovo ir bendražygio. Juk visa Kosmoso Didybė sudaryta iš dviejų Pradų, ir Būties pagrindas stovi ant dviejų lygiaverčių Pradų. Todėl ar gi įmanomas vieno iš jų sumenkinimas?!

Visos išgyventos bei artėjančios nelaimės, kosminiai kataklizmai didžiąja dalimi yra moters pavergimo ir pažeminimo pasekmė. Siaubingas dorovės nuosmukis, ligos ir kai kurių tautybių degeneracija (pranc. dégénération, lot. degenero - išsigimstu: išsigimimas, suprastėjimas, supaprastėjimas) yra vergoviškos moters priklausomybės pagrindas. Moteriai atimta galimybė pilnutinai naudotis didžiausiu žmoniškumo privalumu - prisijungti prie kūrybinės minties ir kūrybinės veiklos. Jai atimtas ne tik lygiateisiškumas, bet daugelyje šalių ir toks pats išsimokslinimo lygis kaip vyrui. Jai neleidžiama išreikšti savo gebėjimų, ji neprileidžiama kurti visuomeninį ir valstybinį gyvenimą. Nors pagal kosminius įstatymus, arba teises, ji yra pilnateisė to gyvenimo narė. Deja, moteris-vergė pasauliui gimdyti gali tik vergus. Priežodis - didi motina ir sūnus jos didis - turi gilią kosmiškai-mokslinį pagrindą. Nes sūnus dažnai daugiau perima iš motinos, ir atvirkščiai, dukterys yra tėviškų galių paveldėtojos. Didis kosminis teisingumas! Žemindamas moterį, vyras pažemina save! Taip galima paaiškinti mūsų dienomis skurdų vyriško genijaus pasireiškimą.
Argi įmanomi būtų visi dabartiniai baisumai ir nusikaltimai, jei abu Pradai būtų lygūs? Moters rankose žmonijos ir planetos išsigelbėjimas. Moteris turi suvokti savo reikšmę, savo didžią Moters-Motinos misiją ir pasiruošti nešti atsakomybę už žmonijos likimus. Duodanti gyvybę motina turi turėti teisę pasirūpinti savo vaikų likimu. Moters-motinos balsas turi skambėti tarp žmonijos likimo sprendėjų balsų. Ar gi ne motina pasėja pirmus sąmoningo vaiko gyvenimo daigus? Ar gi ne motina nurodo kryptį ir kokybinį atspalvį visiems jo siekiams ir gebėjimams? Tačiau motina, iš kurios atimta minties kultūra - žmoniškumo išraiškos aukštuma, gali vystyti tik žemiausias žmogiškų aistrų išraiškas.
Siekianti žinių ir grožio, sąmoninga ir atsakinga moteris išaukština dorovę ir taip pakelia viso gyvenimo lygį. Neturi likti vietos pasibjaurėtinoms ydoms, vedančioms į išsigimimą ir ištisų tautybių sunaikinimą.
Tačiau siekdama išsilavinimo ir žinių moteris turi atminti, kad visos švietėjiškos įstaigos yra tik pakopa į aukščiausiąjį žinojimą ir aukštąją kultūrą. Tikroji minties kultūra auga tik dvasios-širdies kultūra. Tik toks derinys duoda tą didžią sintezę, be kurios beribiame kosminiame tobulėjime neįmanoma pajusti visos žmogaus gyvenimo didybės, įvairovės ir sudėtingumo. Todėl siekdama žinių tegu nepamiršta ji Šviesos Šaltinio ir tų Dvasios Vedlių, tų didžių Protų, kurie iš tikrųjų kūrė žmonijos sąmonę. Priartėdama prie šio Šaltinio, priartėdama prie Vedančiojo Prado sintezės, žmonija atras tikrosios evoliucijos kelią.
Tegul būtent moteris pažins ir paskelbs apie tą Vedantį Pradą, nes nuo pat pradžios jai įteiktas ryšio tarp dviejų pasaulių siūlas - matomo ir nematomo pasaulių. Moteriai suteikta galia apreikšti slaptingą gyvenimo energiją. Artėjanti epocha neša pasauliui tos didžios pirmapradės energijos pažinimo galią, kuri išryškina savo aukščiausias savybes nemirtinguose žmoniškojo genialumo kūriniuose.
Vakarų moteris jau pabudo savo jėgų suvokimui, ir kultūriniai įnašai jos akivaizdūs. Tik dar daugelio moterų siekis sulyginti teises, kaip įprastai, išsireiškia pamėgdžiojimu. Tačiau ne mėgdžiojime, o individualioje, nepakartojamoje išraiškoje slypi pusiausvyros ir harmonijos grožis. Argi mes norėtume, kad vyras prarastų savo vyriškumo grožį? Taip pat ir vyrui, nepraradusiam grožio jausmo, nemalonu matyti kopijuojamus jam būdingus nesutramdytus įpročius ir dar varžymąsi dėl to su juo pačiu. Mėgdžiojimas visada prasideda nuo paties prieinamiausio. Tikėsimės, kad ši pirma pakopa greitai bus išgyventa, ir moteris, gilindama Didžios Motinos-Gamtos pažinimą, ras nepakartojamą didingumą savo kūrybinei išraiškai.
Kosmosas, išreikšdamas vienybės įstatymą, nepakartojamas savo įvairume. Kodėl gi žmonija siekia tik vienodumo visame kame, taip pažeisdama pagrindinį vienybės įstatymą? Išorinis vienodumas, gyvenimo būdo vienodumas, ir daugiau už viską globojamas minties vienodumas. Pamiršta tai, kad išraiškų vienodumas veda į sąstingį ir mirtį. Gyvenimas ir jo galia slypi amžinoje formų kaitoje. Būtina panaudoti šį gyvybę teikiantį principą visose mūsų gyvenimo išraiškose.
Surinkime visus herojus, išaukštinkime jų geriausias savybes bei pasiekimus ir kūrybiniame tautų tobulėjimo siekyje pritaikykime mūsų epochai. Tik toks pamėgdžiojimas suteiks teisingą pagrindą tolesniam gyvenimui. Užbaigsiu mano kreipimąsi į moterį skyreliu iš knygos „Gyvenimo Mokymas“:
„Tautoms nusigręžus nuo lygiateisiškumo, įsitvirtino susinaikinimo principas. Todėl susinaikinimą sustabdyti gali tik pusiausvyros atstatymas. Žmonija nesuvokia kūrybinio principo galios ir taip pažeidžia būties pagrindus. Pagal kosminio magneto įstatymą egzistuoja žemesnio paklusimas aukštesniam - tai taikytina tik energijoms, kurios iš esmės turi transmutuoti. Tačiau Pradai sukurti bendrai kūrybai, todėl žmonės naikindami vieną iš Pradų, pirmiausia naikina save. Todėl sąmoningas žmonijos vystimasis prasidės tik įtvirtinus abu Pradus. Visos sritys, praradusios tuos du Pradus, tampa nestabiliomis. Žmonija pagaliau turi suvokti Kosminio Magneto įstatymą. Suvokus Būties didingumą kaip Pradų sąjungą daug galima nuveikti evoliucijos kelyje.“
Tokia paprasta tiesa iki šiol neranda vietos žmogaus sąmonėje! Mūsų mokslininkai - biologai, chemikai, fizikai - atrodytų, turėtų žinoti didžią tiesą apie dviejų pradų arba polių reikšmę, bet jie tyli. Išsikerojęs egoizmas šiurkščiai paminama tiesą, ir visame kame įtvirtinama stipriojo teisė. Bėdos prasidėjo, kai žmogaus mąstymas atsiribojo nuo pradinio savo šaltinio, nuo Kosminio Mąstymo ir gamtos reiškinių stebėjimas nebesukelia jokių analogijų. Nors tik tuose stebėjimuose ir jų sulyginimuose su žmogaus esybe reikia ieškoti atsakymų apie visas Būties Paslaptis, vadinasi, čia slypi ir daugelio gyvenimo problemų sprendimas. Žmonės kaip papūgos kartoja mintinai senovinę formulę - makrokosmas yra mikrokosmas! Kartojama ir kartojama, neatkreipiant dėmesio į išsakytos minties esmę! Prievartinės dogmos, žmogiški įstatymai ir gyvenimo standartas atpratino žmoniją nuo mąstymo proceso ir žmones, su retomis išimtimis, pavertė automatais, kartojančiais mintinai jau priimtinomis tapusias formules. Kada gi atsiras galimybė išlaisvinti žmogišką mintį? Visi kalba apie įvairiausias laisves, bet net pačių prieštaringiausių įsitikinimų stovyklos bijo vieno ir to paties žvėries - minties laisvės!
Todėl moteris turi pradėti ginti ne tik savo teises, bet ir laisvą visos žmonijos mintį!Pradėkime mąstyti kuo plačiau ir kuo šviesiau. Mokydamiesi mąstyti nuostabiai išauginsime mūsų galimybes. Pasakyta -„valdžios nesuteikia karūna ir masės, tai suteikia tik kosminę erdvę aprėpiančios idėjos“.
„Kurkime savo miestus, savo šalis ir savo planetas! Bet tegul tos mintys gimsta širdyje, nes tik gimusi širdyje mintis yra gyva. Širdis yra didis Kosminis Magnetas. Į širdį pritraukiamos visos kosminės energijos, širdis asimiliuoja visas einančias į ją energijas. Širdis įtvirtina visus gyvenimo siekius. Visatinė ugnis eina į širdį, ir tame principe telpa visas kosminis procesas. Todėl Kosmosas gyvas tiek, kiek jį priima širdis. Tik energijos, kurių pagrindą sudaro širdies trauka, gali gyventi. Taip be jokių apribojimų širdimi kuriamas nenutrūkstantis gyvenimas“.
Ar įsiklausėte į savo širdį? Ar suvirpa ji, pritardama Visatinei Širdžiai, aprėpiančiai jus visus?
Užbaigsiu širdimi, tegul moteris įsitvirtins šiame didingame viso gyvenimo atgimimo simbolyje ir trokš įvykdyti visos žmonijos dvasinio atgimimo žygdarbį.
Motina - duodanti gyvybę, sauganti gyvybę, tegu tampa Motina Vedančiąją, Apdovanojančiąja ir visa Aprėpiančia.(T1, p.28)

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 22nd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©