J.Rerich laiškai

Spausdinti
Kategorija: J.Rerich laiškai
Parašyta Šeštadienis, 29 gruodžio 2012 Autorius Jelena Rerich

J.Rerich laiškai parašyti draugams ir bendradarbiams, išleisti dviem knygomis-tomais. Pirmame tome Laiškai į Ameriką 1929-1932m. ir Laiškai į Europą 1931-1935m. Antrame tome Laiškai į Europą 1935-1938m.
***
Didi epocha 1.3.29

Prasidedanti didi epocha tampriai siejasi su moters atgimimu. Ateinantis epocha, kaip geriausiais žmonijos gyvavimo laikotarpiais, privalo iš naujo suteikti moteriai vietą prie gyvenimo vairo, vietą šalia vyro, jos amžino palydovo ir bendražygio. Juk visa Kosmoso Didybė sudaryta iš dviejų Pradų, ir Būties pagrindas stovi ant dviejų lygiaverčių Pradų. Todėl ar gi įmanomas vieno iš jų sumenkinimas?!

Visos išgyventos bei artėjančios nelaimės, kosminiai kataklizmai didžiąja dalimi yra moters pavergimo ir pažeminimo pasekmė. Siaubingas dorovės nuosmukis, ligos ir kai kurių tautybių degeneracija (pranc. dégénération, lot. degenero - išsigimstu: išsigimimas, suprastėjimas, supaprastėjimas) yra vergoviškos moters priklausomybės pagrindas. Moteriai atimta galimybė pilnutinai naudotis didžiausiu žmoniškumo privalumu - prisijungti prie kūrybinės minties ir kūrybinės veiklos. Jai atimtas ne tik lygiateisiškumas, bet daugelyje šalių ir toks pats išsimokslinimo lygis kaip vyrui. Jai neleidžiama išreikšti savo gebėjimų, ji neprileidžiama kurti visuomeninį ir valstybinį gyvenimą. Nors pagal kosminius įstatymus, arba teises, ji yra pilnateisė to gyvenimo narė. Deja, moteris-vergė pasauliui gimdyti gali tik vergus. Priežodis - didi motina ir sūnus jos didis - turi gilią kosmiškai-mokslinį pagrindą. Nes sūnus dažnai daugiau perima iš motinos, ir atvirkščiai, dukterys yra tėviškų galių paveldėtojos. Didis kosminis teisingumas! Žemindamas moterį, vyras pažemina save! Taip galima paaiškinti mūsų dienomis skurdų vyriško genijaus pasireiškimą.
Argi įmanomi būtų visi dabartiniai baisumai ir nusikaltimai, jei abu Pradai būtų lygūs? Moters rankose žmonijos ir planetos išsigelbėjimas. Moteris turi suvokti savo reikšmę, savo didžią Moters-Motinos misiją ir pasiruošti nešti atsakomybę už žmonijos likimus. Duodanti gyvybę motina turi turėti teisę pasirūpinti savo vaikų likimu. Moters-motinos balsas turi skambėti tarp žmonijos likimo sprendėjų balsų. Ar gi ne motina pasėja pirmus sąmoningo vaiko gyvenimo daigus? Ar gi ne motina nurodo kryptį ir kokybinį atspalvį visiems jo siekiams ir gebėjimams? Tačiau motina, iš kurios atimta minties kultūra - žmoniškumo išraiškos aukštuma, gali vystyti tik žemiausias žmogiškų aistrų išraiškas.
Siekianti žinių ir grožio, sąmoninga ir atsakinga moteris išaukština dorovę ir taip pakelia viso gyvenimo lygį. Neturi likti vietos pasibjaurėtinoms ydoms, vedančioms į išsigimimą ir ištisų tautybių sunaikinimą.
Tačiau siekdama išsilavinimo ir žinių moteris turi atminti, kad visos švietėjiškos įstaigos yra tik pakopa į aukščiausiąjį žinojimą ir aukštąją kultūrą. Tikroji minties kultūra auga tik dvasios-širdies kultūra. Tik toks derinys duoda tą didžią sintezę, be kurios beribiame kosminiame tobulėjime neįmanoma pajusti visos žmogaus gyvenimo didybės, įvairovės ir sudėtingumo. Todėl siekdama žinių tegu nepamiršta ji Šviesos Šaltinio ir tų Dvasios Vedlių, tų didžių Protų, kurie iš tikrųjų kūrė žmonijos sąmonę. Priartėdama prie šio Šaltinio, priartėdama prie Vedančiojo Prado sintezės, žmonija atras tikrosios evoliucijos kelią.
Tegul būtent moteris pažins ir paskelbs apie tą Vedantį Pradą, nes nuo pat pradžios jai įteiktas ryšio tarp dviejų pasaulių siūlas - matomo ir nematomo pasaulių. Moteriai suteikta galia apreikšti slaptingą gyvenimo energiją. Artėjanti epocha neša pasauliui tos didžios pirmapradės energijos pažinimo galią, kuri išryškina savo aukščiausias savybes nemirtinguose žmoniškojo genialumo kūriniuose.
Vakarų moteris jau pabudo savo jėgų suvokimui, ir kultūriniai įnašai jos akivaizdūs. Tik dar daugelio moterų siekis sulyginti teises, kaip įprastai, išsireiškia pamėgdžiojimu. Tačiau ne mėgdžiojime, o individualioje, nepakartojamoje išraiškoje slypi pusiausvyros ir harmonijos grožis. Argi mes norėtume, kad vyras prarastų savo vyriškumo grožį? Taip pat ir vyrui, nepraradusiam grožio jausmo, nemalonu matyti kopijuojamus jam būdingus nesutramdytus įpročius ir dar varžymąsi dėl to su juo pačiu. Mėgdžiojimas visada prasideda nuo paties prieinamiausio. Tikėsimės, kad ši pirma pakopa greitai bus išgyventa, ir moteris, gilindama Didžios Motinos-Gamtos pažinimą, ras nepakartojamą didingumą savo kūrybinei išraiškai.
Kosmosas, išreikšdamas vienybės įstatymą, nepakartojamas savo įvairume. Kodėl gi žmonija siekia tik vienodumo visame kame, taip pažeisdama pagrindinį vienybės įstatymą? Išorinis vienodumas, gyvenimo būdo vienodumas, ir daugiau už viską globojamas minties vienodumas. Pamiršta tai, kad išraiškų vienodumas veda į sąstingį ir mirtį. Gyvenimas ir jo galia slypi amžinoje formų kaitoje. Būtina panaudoti šį gyvybę teikiantį principą visose mūsų gyvenimo išraiškose.
Surinkime visus herojus, išaukštinkime jų geriausias savybes bei pasiekimus ir kūrybiniame tautų tobulėjimo siekyje pritaikykime mūsų epochai. Tik toks pamėgdžiojimas suteiks teisingą pagrindą tolesniam gyvenimui. Užbaigsiu mano kreipimąsi į moterį skyreliu iš knygos „Gyvenimo Mokymas“:
„Tautoms nusigręžus nuo lygiateisiškumo, įsitvirtino susinaikinimo principas. Todėl susinaikinimą sustabdyti gali tik pusiausvyros atstatymas. Žmonija nesuvokia kūrybinio principo galios ir taip pažeidžia būties pagrindus. Pagal kosminio magneto įstatymą egzistuoja žemesnio paklusimas aukštesniam - tai taikytina tik energijoms, kurios iš esmės turi transmutuoti. Tačiau Pradai sukurti bendrai kūrybai, todėl žmonės naikindami vieną iš Pradų, pirmiausia naikina save. Todėl sąmoningas žmonijos vystimasis prasidės tik įtvirtinus abu Pradus. Visos sritys, praradusios tuos du Pradus, tampa nestabiliomis. Žmonija pagaliau turi suvokti Kosminio Magneto įstatymą. Suvokus Būties didingumą kaip Pradų sąjungą daug galima nuveikti evoliucijos kelyje.“
Tokia paprasta tiesa iki šiol neranda vietos žmogaus sąmonėje! Mūsų mokslininkai - biologai, chemikai, fizikai - atrodytų, turėtų žinoti didžią tiesą apie dviejų pradų arba polių reikšmę, bet jie tyli. Išsikerojęs egoizmas šiurkščiai paminama tiesą, ir visame kame įtvirtinama stipriojo teisė. Bėdos prasidėjo, kai žmogaus mąstymas atsiribojo nuo pradinio savo šaltinio, nuo Kosminio Mąstymo ir gamtos reiškinių stebėjimas nebesukelia jokių analogijų. Nors tik tuose stebėjimuose ir jų sulyginimuose su žmogaus esybe reikia ieškoti atsakymų apie visas Būties Paslaptis, vadinasi, čia slypi ir daugelio gyvenimo problemų sprendimas. Žmonės kaip papūgos kartoja mintinai senovinę formulę - makrokosmas yra mikrokosmas! Kartojama ir kartojama, neatkreipiant dėmesio į išsakytos minties esmę! Prievartinės dogmos, žmogiški įstatymai ir gyvenimo standartas atpratino žmoniją nuo mąstymo proceso ir žmones, su retomis išimtimis, pavertė automatais, kartojančiais mintinai jau priimtinomis tapusias formules. Kada gi atsiras galimybė išlaisvinti žmogišką mintį? Visi kalba apie įvairiausias laisves, bet net pačių prieštaringiausių įsitikinimų stovyklos bijo vieno ir to paties žvėries - minties laisvės!
Todėl moteris turi pradėti ginti ne tik savo teises, bet ir laisvą visos žmonijos mintį!Pradėkime mąstyti kuo plačiau ir kuo šviesiau. Mokydamiesi mąstyti nuostabiai išauginsime mūsų galimybes. Pasakyta -„valdžios nesuteikia karūna ir masės, tai suteikia tik kosminę erdvę aprėpiančios idėjos“.
„Kurkime savo miestus, savo šalis ir savo planetas! Bet tegul tos mintys gimsta širdyje, nes tik gimusi širdyje mintis yra gyva. Širdis yra didis Kosminis Magnetas. Į širdį pritraukiamos visos kosminės energijos, širdis asimiliuoja visas einančias į ją energijas. Širdis įtvirtina visus gyvenimo siekius. Visatinė ugnis eina į širdį, ir tame principe telpa visas kosminis procesas. Todėl Kosmosas gyvas tiek, kiek jį priima širdis. Tik energijos, kurių pagrindą sudaro širdies trauka, gali gyventi. Taip be jokių apribojimų širdimi kuriamas nenutrūkstantis gyvenimas“.
Ar įsiklausėte į savo širdį? Ar suvirpa ji, pritardama Visatinei Širdžiai, aprėpiančiai jus visus?
Užbaigsiu širdimi, tegul moteris įsitvirtins šiame didingame viso gyvenimo atgimimo simbolyje ir trokš įvykdyti visos žmonijos dvasinio atgimimo žygdarbį.
Motina - duodanti gyvybę, sauganti gyvybę, tegu tampa Motina Vedančiąją, Apdovanojančiąja ir visa Aprėpiančia.(T1, p.28)


Paštu atsiųsta knyga J.Rerich laiškai. I t., 21.08.31

Paštu atsiųsta knyga, mylima knyga, išleista nepadoriai pigiai ir neatsakingai. N.Rerichas pajuto tokį kartėlį, kad iškart parašė straipsnį apie meilę knygai. Kol mes nesuprasime subtilios darbo kokybės, mes nepajudėsime kultūros augime. Ir kaip galėsime kalbėti apie sąmonės subtilumą ir apie kultūrą, jei patys nežinosime, kas tai yra?
Žinoma, tobulumas iškart nepasiekiamas, bet kokybės pabloginimas nevertas mokinio vardo. Taip pat be galo nuvylė kai kurios reprodukcijų atvirutės. Išleisti atviruką tokios apverktinos kokybės prilygsta dailininko nužudymui. Ir argi dar neįsiminėme senos tiesos, kad pigumas visada apsieis brangiai? Argi neteko mums perspausdinti leidinių, apturėjus išlaidų vienur, kol galų gale būdavome priversti spausdinti kitur? Visi pagrindai turi būti atliekami taip, kaip priklauso, mes turime ieškoti ir reikalauti tik aukščiausios kokybės, tik taip mes galėsime tarnauti kultūrai. (T1, p.59)
***


Atsirado sunkumai? J.Rerich laiškai. I t., 21.01.31

Kai pradeda nesisekti, paklauskime savęs, iš kur atsirado sunkumai? Ir būdami atviri patys su savimi, pabandykime suprasti, kokia jų atsiradimo priežastis? Pamatysime, kad priežasties reikia ieškoti ne tiek išorinėse aplinkybėse, kiek tame, kad nesuprantame duodamų nurodymų reikšmės, žiūrime į juos neatsakingai ir nepritaikome jų gyvenime, visų pirma tarpusavio bendravime. Susivienijimas - štai kiekvienos veiklos pagrindas, bet ar jis jau įvyko?
Ar gali mokinys kurti ir tikėtis sėkmės, jei jis nesuderina savo veiklos su Mokyme duotais nurodymais? Ne, tūkstantį kartų ne! Tegu kiekvienas susimąsto ir prisimena, kiek nurodymų nebuvo suvokta, kiek darbų atlikta pusėtinai ir kiek dar neįkainuojamų patarimų ir užuominų yra nepanaudota? Būkime sąžiningi patys sau, nes be sąžiningumo nėra sėkmės.
[...] Kas tiksliau įvykdys, tas ir priartės. Įsivaizduokite, kas įvyks, jei matininko mokinys spyriosis vykdyti savo mokytojo gyvenimiška patirtimi patikrintus nurodymus ir ieškos savo darbo metodų. Kvailys, kiek jėgų jis praras, kol pasieks savo mokytojo suvokimą! Mokytojas, suteikdamas savo patirtimi užtvirtintas žinias, tuo pačiu suteikia galimybę mokiniui sutaupyti brangų laiką ir trumpiausiu bei greičiausiu būdu eiti individualios kūrybos keliu. Be skirtingų amžiaus kartų bendradarbiavimo, kur nueitų evoliucija?
[...] yra vienas įstatymas, kuris valdo visą Kosmosą - Sąmoningumas, šiuo keliu eina dvasinė evoliucija.
[...] Guru Vardas yra pats geriausias saugiklis, leidžiantis patikrinti norinčius eiti kartu - tie, kurie pradės menkinti Guru, sumenks ir Šviesos Hierarchiją.
„Mes turime remtis tikrais faktais, ir visi mūsų žodžiai bei veiksmai turi būti skaidrūs kaip krištolas, nes gyvename viso pasaulio akivaizdoje“.


Apie Hierarchiją J.Rerich laiškai. I t.,13.05.31

Toliau rašau apie Hierarchiją, nes ši sąvoka, talpinanti savyje visą gyvenimo pagrindą, visą dvasinę evoliuciją, dar nepakankamai suvokta.
[...] Visų pirma, būkim sąžiningi ir pripažinkime, kad visi sunkumai ir nesėkmės prasidėjo tik dėl atsainumo duotiems nurodymams, dėl užmaršumo, lengvabūdiškumo, abejojimo ir savanaudiško pavydumo. Juk abejonių kirmino paslėpti neįmanoma, jo buvimas pastebimas net paprasta akimi. Pati veiksmingiausia priemonė prieš šį parazitą yra dėkingumas [...].
Kartais pravartu save sulyginti su milijonais besiblaškančių sielų, neatsimenančių net vakarykščios dienos. Pravartu atsigręžti atgal ir duoti sau kiek įmanoma objektyvesnę ataskaitą - kuo buvome ir kuo tapome. Naudinga papraktikuoti savo vaizduotę ir pabandyti įsivaizduoti, koks būtų mūsų likimas be išmintingo ir geranoriško Vadovavimo? Ir galiausiai, pačiu naudingiausiu veiksniu turi tapti nenutrūkstantis žinių siekimas, nurodantis ateities kultūros kūrimo gaires.
Jei mūsų širdys po tokios sąžiningos ir visapusiškos apžvalgos neprisipildė dėkingumu, ištikimybe ir meile Duodančiam ir Vedančiam, tai tikrai sudžiūvo jos ir nuskurdo mūsų sąmonė.
*
[...] vykdydami pagal mūsų jėgas duotus nurodymus, mes visų pirma padedame sau. Juk niekada neduodamas nurodymas, kurio neįmanoma būtų įvykdyti. Atrodantis jo nepritaikomumas yra tik siauros sąmonės ir neišradingumo išdava, įprotis pasiduoti, sulaukus pirmo atkirčio, paklusimas dažnai labai ribotam, bet gašliai-autoritetingam vartotojui, iš baimės - „ką apie mus pagalvos?“ O kas pagalvos?! Laikas visais būdais išginti tokias baimes. Laikas įsitvirtinti savo vertybėse ir savo pajėgume. Kaip sakė didis mąstytojas: „Tas, kuris įsiklauso į masių nuomonę, niekada neiškils virš minios“. [...]
Artėja laikas, kai valstybiniu mastu šalių vadovai pradės palaikyti visus švietėjiškus susibūrimus. Tegu moterys ir visa jaunoji karta stos ginti kultūros nuo apribojimų, apkarpymų ir nustūmimų prie nereikšmingų klausimų [...]. Negali valstybės egzistuoti be šios kūrybinės ugnies. Neišvengiamai prasideda irimo procesas ten, kur gesinama Kult-Ura.
*
[...] Kovokite visomis išgalėmis ir nuoširdžiai džiaugsmingi pažymėkite kiekvieną išgyventą sunkumą patyrimo užrašuose, nes tik tie puslapiai jums sukurs nugalėtojo vainiką ir įtvirtins jūsų vardą kultūros istorijoje. Kovos džiaugsmas yra pagrindinė Būties nata. Kovoje gimsta galia ir suvokiamas nemirtingumas. Nesureikšminkite laikinų nesėkmių, visi žingsniai turi virsti pamokomis, leisiančiomis įveikti tolesnius sunkumus. Nieko nėra stipresnio už žmogaus valią, kai ji yra sukoncentruota ir užaštrinta meile Šviesos Hierarchijai. Džiaukitės duotu jums atlikti žygdarbiu! Viskas bus savo laiku, viskas paruošta, padėkite tik savo darbais ir ištikimybe Hierarchijai.


Astrologija J.Rerich laiškai. I t., p. 268-269
„Astrologija, visų pirma, yra ateities mokslas, dabartiniai tyrinėtojai dar nėra pasiekę jos aukštumų. ... Astrochemija yra artimiausios ateities mokslas. Juk jau tyrinėjamos Saulės dėmės ir Mėnulio poveikis, labai greitai bus pradėta studijuoti ir artimiausių šviesulių poveikį, o nuo čia jau vos vienas žingsnis iki astrologijos pripažinimo, nes astrochemija yra astrologijos pagrindas. Žinoma, ezoterinė astrologija, menkai prieinama dabartiniams metrologams (mokslas, tiriantis matavimus, jų metodus, matavimo vienetus, vienetų etalonus), jos raktą saugo Didieji Mokytojai, Jie atveria žinias tik patiems artimiausiems mokiniams ir tik tada, jei to reikia jų misijai.“

J.Rerich laiškai. II t., p. 253.
„Mažai kas supranta, kad astrologija yra pavojingas mokslas. Menkas jos suvokimas yra pavojingas. Ypač nepatartina žengiant pirmuosius žingsnius, studijuoti asmeninį horoskopą. Tik labai stiprūs dvasia žmonės protingai ir ramiai gali perskaityti kai kuriuos ženklus. ... ne visi ženklai ir sprendimai suprantami paprastiems astrologams, nes priešingu atveju, pasaulis jau seniai būtų sugriautas.“

J.Rerich laiškai. II t., p. 368.

„Naudinga turėti nors kokį supratimą apie astrologiją, bet studijuojant horoskopus visada reikia atminti, kad žmogaus laisva valia yra labai stiprus faktorius visame kame ir gali pakeisti daugelį ženklų. ... Astrologijos mokslas labai sudėtingas. Studijuojant, o ypač komentuojant jos ženklus būtina turėti psichinės energijos sankaupas. Vakarams tikrasis astrologijos suvokimas prarastas. ...Aukščiau visų mokslų yra slaptos žinios, kurios neprieinamas mirtingiems, jos priklauso tik Didiesiems žmonijos Mokytojams“.


Už mirties slenksčio  J.Rerich laiškai. II t., p. 487-488

Neteisinga galvoti, kad „už mirties slenksčio mes paliekame mūsų kartėlį, pyktį ir visokias nuoskaudas, skolas ir skolininkus, neapykantą ir priešiškumą“ ir kad „mes apdovanojami iš naujo ir be Žemėje įgytų ydų švarūs ir šviesūs įžengiame į amžinybės karalystę“.

Mes nieko nepaliekame iš susikrauto bagažo prie mirties slenksčio, bet dar ir įgyjame. Žmogus pereina į Subtilųjį Pasaulį su visomis ydomis ir dorybėmis, būtent, pilnai išsaugodamas savo charakterį. „Dvasios žaizdos pernešamos į Subtilųjį Pasaulį, jei jos neišgyventos ir neužgydytos Žemėje“. Argi nėra pasakyta: „Sėjėjas čia, pjovėjas – ten“, Subtiliajame Pasaulyje. Netgi daugiau, visos mūsų savybės ir ypatybės anapus sustiprėja ir sujautrėja, todėl pikti čia ten tampa įniršusiais – ir atvirkščiai. Taip pat ir gimstame mes ne tokiais angeliukais, kaip priimtina vaizduoti. Dažnai patys tikriausi velniūkščiai slepiasi po tais iš išorės nekaltais naujagimiais. Kiekvienas Ego kiekvieno savo naujo įsikūnijimo metu išsaugo ir atsineša su savimi visą ankstesnį bagažą. Kurgi gali dingti visa sukaupta patirtis? Juk ne tik kiekvienas mūsų veiksmas, bet kiekviena mintis sukuria vibraciją, ir būtent šios vibracijos yra energijos, sudarančios viso žmogaus esybę, kaip objektyvią, taip ir subjektyvią. Sukurtos žmogaus energijos ir yra jo neatskiriama savastis (karminė), kuri lydi jį ir jo naują gyvenimą. Praeito gyvenimo karminės pasekmės seka paskui žmogų, ir žmogus sekančiame savo gyvenime surinks savo paties energijas, arba vibracijas, užfiksuotas astraliniame kūne, nes juk niekas negali atsirasti iš nieko, todėl ir egzistuoja ryšys tarp gyvenimų, ir naujas subtilus apvalkalas sukuriamas iš ankstesnio. Naujagimio aura yra balta arba bespalvė tik todėl, kad sąmonė jos dar nenudažė. Bet įsižiebus pirmai sąmonės kibirkščiai aura nusidažo atitinkama spalva.

Taip, iš tiesų, mes atsinešame su savimi savo seną bagažą, bet ne visos įgytos savybės gali būti išreikštos viename gyvenime, to priežastis yra karminė (karma gali būti asmeninė ir grupinė); fizinis instrumentas (kūnas) dar nepritaikytas išreikšti įvairialypio mūsų individualybės patyrimo. Dvasinė sintezė, t.y. daugelio gyvenimų patirtis, pilnai gali išsireikšti tik baigiant žemiškų įsikūnijimų kelią. Todėl, taip mažai individų, turinčių šį aukščiausią turtą.


Vaikščiojantys numirėliai J.Rerich laiškai. I t., 11.01.35.

<...> Jūs leidžiate suprasti, kad sąmonė vystosi nuolat ir be apribojimų – ar ne taip? Žinoma, iš principo tai teisinga, bet gyvenime mes dažnai tampame liudininkais, kaip čia, žemiškame plane, asmenybės sąmonė, pasiekusi ribą, už kurios ji žengti negali, tiksliau nenori arba bijo peržengti, sustoja savo vystimesi. Tačiau kadangi tikrovėje niekas negali likti nejudančiu, tai eina atatupstas. Eidama atatupsta, sąmonė gali prieiti tokį irimo būvį, kai dvasios sėkla, nemaitinama aukščiausios traukos, apmiršta; tokius žmones mes vadiname vaikščiojančiais numirėliai. Paskutiniu metu tenka stebėti daug regreso žmonių sąmonėje. Iš čia ir viso nelaimės, lankančios mūsų planetą. <...>


N.Rericho paveikslas "Agni Joga" (1928m.)„Visada atminkite, kad mūsų Mokymas nieko priverstinai nekviečia ir niekam nedraudžia laisvai ateiti ir išeiti. Jis duodamas plačiai ir neuždeda jokių draudimų. Žinoma, yra perspėjimai, bet ne GĄSDINIMAI, ir kiekvienas laisvas pasielgti taip, kaip jis nori. O kadangi paslaptis lieka pas tuos, kurie per daugelį metų ir daugybėje išgyventų sunkumų įrodė savo ištikimybę Mokymo principams, tai draudimai ir apribojimai nereikalingi. Duota visiems, imkite tiek, kiek galite. Tačiau, žinoma, ima mažai, nes netgi imti tyrumo dar neišmoko“.
Iš J.Rerich laiškų. Laiškai į Europą, II T., 15.10.35.


N.Rericho paveikslas "Prokopijus teisuolis laimina nežinomus keliautojus" (1914).Koks tai mokslininkas kalba apie klaidas J.Blavatskajos Raštuose. Norėtųsi jo paklausti, ar taip pat atidžiai jis suskaičiavo klaidas buvusių ir dabartinių mokslininkų knygose? „Slaptojoje Doktrinoje“ ištisi puslapiai skirti prieštaringoms mokslininkų nuomonėms ir išvadoms, visoms jų išpūstoms hipotezėms bei teorijoms. Ypatingai man norėtųsi pasakyti, pakartojant nepagrįstus minimo mokslininko teiginius – nekartokite kaip papūgos! Patikrinkite patys, ir jei turite galimybę, sulyginkite su tikru MOKYMU, o mesti į erdvę kažką nepatikrinto savo sąmonėje, nevertėtų. <...> Galbūt, Jūs pasakysite, kad kritika žiauri, bet žmonės turi būti atsakingi už jų tariamus ir cituojamus žodžius. Pagaliau turi būti suvokta atsakomybė už tariamus žodžius. Juk ant kiekvieno žodžio gali kabėti žmogaus likimas.
Siunčiu Jums žvalumo ir drąsos, nes jei draugai „auga“, tai ir priešai seka paskui juos. Tačiau Šviesos karys džiaugiasi priešpriešos pasireiškimu. Grūdinkite dvasią ir aštrinkite atpažinimą.
Iš J.Rerich laiškų, II T., 15.10.35


Sv.Rericho paveikslas „Caras Saliamonas“, nutapytas 1923m."...niekas taip neatstumia, kaip visa niveliuojantis [niveliavimas – skirtumų sunaikinimas, suvienodinimas] principas. Juk vienodumo principas, visų pirma, yra nenatūralus, nes prieštarauja visiems kosminiams dėsniams. Pati Būtis sukurta kaip beribė difirencija [skirtumai]. Visa gamta gyvena įvairove ir kovodama, ir tame įgyja visą galią ir grožį. Todėl galima pasakyti – monotonija yra mirtis, o įvairovė – gyvenimas. Visame kosmose karaliauja Hierarchijos įstatymas. Būtent Kosmose gyvuoja žemesnio paklusimas aukštesniam. Kas gali egzistuoti be Vedančiojo sąvokos? Kuo gi paremta evoliucija? – Formų ir pasireiškimų įvairove, išsaugant ugninės [dvasinės] esmės vienovę. Kova vardan darnos arba tobulėjimo siekis ir vedantysis Hierarchijos principas – tai yra egzistencijos pagrindas. Gamta – mūsų vienintelis didis Mokytojas ir Įstatymų Leidėjas."
Iš J.Rerich laiškų, II T., 17.10.35


Nikolajaus Rericho paveikslas "Armagedonas", nutapytas 1936m.Žodis Armagedonas yra graikiškas hebrajiško žodžio Har-Megiddo (kalnas Megiddo srityje) atitikmuo. Hebrajų* šventuose raštuose tuo pavadinimu įvardinta didi Kova tarp Šviesos ir Tamsos Jėgų, apie kurią pasakoja visos seniausios visų tautų pranašystės – „Paskutiniojo Teismo Diena“. Daug apie tai pasakyta Apokalipsėje, ten 16 sk. paminėtas šis pavadinimas. Egiptiečių ir indų raštuose galima rasti tiksliai išskaičiuotus tos kovos ir naujos Epochos, arba Ciklo, pradžią ir sąlygas.
Ši kova pavadinta simboliškai, atminti baisią ir tikrai vykusią kovą prie Megiddo (senovės Palestinos miesto), šalia kurio hanitai, vadovaujami Sistro, buvo visiškai sunaikinti. Ir šis baisus išnaikinimas ilgam kaip siaubas užsifiksavo tautų-liudininkių atmintyje. Pagal visus Šventus Raštus dabar prasideda galutinis Gogo armijos sunaikinimas izraelio kalnuose. Be to izraelis nebūtinai reiškia žydus, nes tiesioginis šio žodžio vertimas yra „išrinktas“. Todėl ir izraelio kalnai taip pat gali būti kiti kalnai. Taip pat kaip ir Naujoji Jeruzalė nereiškia būtinai Jeruzalę Palestinoje. Slėpinigoji kalba visada naudojosi simboliais. Yra Dangiškoji Jeruzalė – Šviesos Hierarchijos Buveinė – ir žemiška Jeruzalė, ir būti jai toje vietoje, kuri žemiškų kataklizmų nebus paliesta.
Iš Jelenos Rerich laiškų, II tomas, 30.03.36.
* Hebrajai – semitų gentys, iš kurių susiformavo Izraelio tauta. Hebrajų kalba yra ir viena iš dabartinės Izraelio valstybės valstybinių kalbų. Izraelis – tai dabartinė žydų valstybė.
*
Pridedu Jums iškarpą iš laikraščio apie vieną fakyrą, atsisakiusį maisto ir užmūrytą 42 dienoms. Asmeniškai man tokie pasiekimai nepriimtini. Dabar žemiškame plane reikalingi ryžtingi žmogaus veiksmai, o ne atitrūkimas ir pasitraukimas į dangiškas sferas. Tai savotiškas dezertyravimas iš šviesios karių armijos Armagedono metu.
Iš Jelenos Rerich laiškų, II tomas, 22.02.36.
*
Žinoma, bet kokia opozicija minties arba žinių pažangai bet kurioje srityje turėtų būti priskiriama Armagedono pasireiškimui. Tačiau daugelis nuostatų taip supuvę, kad į viską tenka žiūrėti ramiai. Neįmanoma nutraukti galingos įvykių eigos!
Iš Jelenos Rerich laiškų, II tomas, 19.03.36.
*Kuo gi žmonija apgaubia savo žemę? Pati storiausia sfera yra žemiškas savęs įtvirtinimas. Pati niekingiausia sfera yra pavydo kirminas. Pati pražūtingiausia sfera yra išpuikimas. Tos sferos sugriauna šeimas, valstybes, bažnyčias ir visą visuomenę. Kai tuo tarpu Kosmosas* kviečia bendradarbiauti. Artėjantys pokyčiai gali nušluoti įsitvirtinusias nužmogėjimo sankaupas, ir kiekvienas tų sankaupų bendrininkas yra planetos karmos nešėjas. Tokia žmogaus veikla veda į naikinimą. Tačiau nesuvaržyta apribojimų dvasia dalyvauja kosminiame bendradarbiavime.

AJ, Biespriedielnost 568.

*Iš sen. graikų k. – kosmos – tvarka, sistema, pasaulis; organizuota ir vieninga visuma, užgimusi iš pradinio chaoso).



Paveikslas „Išminties (Giluminė) Knyga“ (Голубиная книга) nutapytas 1922 m., randasi Maskvoje, Valstybiniame Rytų muziejuje.Mūsų aukščiausia ugninė esybė yra amžina ir nekintama, bet sąmonė [arba siela], susirenkanti iš energijų, sukauptų aplink pagrindinį ugninį grūdą, auga ir kinta. Ugninis mūsų dvasios grūdas yra nuolat besikeičiančių formų ir išraiškų amžinas nešėjas, kuris, keliaudamas per skirtingas sferas ir pasaulius, sukuria nesibaigiančias priežastis ir pasekmes, susidėliojančias į aiškias nulemtas formas arba, kitaip sakant, likimą...
Iš J.Rerich laiškų, II T., 17.10.35
*

„Ir išminties knyga iš dangaus nukrito. Ir lobis iš viršaus atėjo. Ir ne iškart radosi išminčius perskaityti knygą. Ir įvairios tautos prisimena apie atneštą gerąją žinią...“/N.Rerichas/

*
Paveikslas „Išminties (Giluminė) Knyga“ (Голубиная книга) nutapytas 1922 m., randasi Maskvoje, Valstybiniame Rytų muziejuje.
Paveiksle pavaizduotas epizodas, kaip virš viduramžių miesto pakibęs audros debesis, priešais soborą guli didžiulė atversta knyga. Šalia stovi žilabarzdis išminčius ir perduoda knygos išmintį tautai, susirinkusiai aplinkui.
„Giluminė“ knyga tuo pat metu reiškia ir „senovinė“ arba „išmintinga“. Išminties knygoje rašoma apie pasaulio atsiradimą. Legenda pasakoja, kad Knyga nukrito į žemę iš audros debesies. Ji buvo „nei maža, nei didelė: iš ilgio keturiasdešimties sieksnių (sieksnis apytiksliai atitinka ilgį tarp ištiestų rankų), o iš pločio dvidešimties sieksnių. Šimtai žmonių nuo karalių ir kunigaikščių iki paprastos liaudies atėjo pasižiūrėti į knygą, bet niekas neišdrįso prisiliesti prie jos.

Vertė D.Stungurienė