Todėl, kad tu ne šaltas ir ...

Spausdinti
Kategorija: J.Rerich laiškai
Parašyta Šeštadienis, 29 gruodžio 2012 Autorius Jelena Rerich

Todėl, kad tu ne šaltas ir ne karštas, išspjausiu tave iš savo žiočių“

Gebėjimas pažinti žmonių tikruosius veidus yra bandomasis akmuo vadovui. Svarbu ne kiekybė, o kokybė, ir tai reikia atsiminti visada ir visame kame. Taip pat prašau Jūsų išbandyti ir patikrinti visus ateinančius. Juk buvo atvejų, kai net labai nekvaili žmonės patekdavo tamsiųjų šnabždėtojų įtakon, kiek žemiškų, tiek ir antžemiškų, ir visiškai pasikeisdavo iš esmės.

Taip pat reikia suprasti, kad nepasiruošę ir dvasiškai netvirti žmonės, užsiiminėdami spiritizmu, atveria save visokio plauko apsėdimui, ir kas gali pasakyti, kada prasidės tas apsėdimo laipsnis, kai auka jau nebegebės išsilaisvinti iš savo pavergėjo. Būtent šiais paklusniais ginklais ir naudojasi tamsos jėgos, kad prasiskverbtų per juos į šviesius pradėjimus ir išdavikiškai juos sugriautų. Bepročiai, jie nesupranta viso baisaus pavojaus, kuriam jie pakiša save, leisdami anapusinio pasaulio esybėms įsiskverbti į savo aurą. Mediumai ir silpni psichikai, neturėdami dvasinės sintezės, dažnai tampa tamsiųjų šnabždėtojų grobiu.

Naivūs žmonės paprastai galvoja, kad tamsios jėgos savo veiksmais ir ketinimais visada yra grubios ir nusikalstamos. Tai pražūtinga klaida. Taip veikia tik žemo laipsnio tamsios jėgos. Daug pavojingesni yra tie, kurie ateina kaip šviesūs ir kalba mūsų formuluotėmis. Tamsieji visada veikia pagal savo aukos sąmoningumą, ir reikia pripažinti, kad dažnai jie veikia labai subtiliai ir išradingai, panaudodami savo aukų savimylą ir žmonių silpnybes. Paprastai aukos surenkamos iš asmenų, vergaujančių savo egoizmui ir siekiančių naudos tik sau; tokiems žmonėms nepasiekiamas savęs aukojimas, vadinasi ir tikrasis dvasingumas. Todėl pažinti žmones reikia pagal širdies ugningumą, pagal jų ištikimybę ir pasiruošimą pasiaukojimui ir visokeriopam bendradarbiavimui, kito mato nėra.

Žinoma, būna dar ir tokių tipų, kurie aukoja viską, slaptai tikėdamiesi, kad už jų auką bus atlyginta, paprastai jie sutinkami tarp fanatikų. Tokie taip pat yra tolimi nuo tikrojo mokinio kelio ir dvasinio augimo. Skirtasis mokinys niekada ir nieko nelaukia, bet eina džiaugsmingai, turėdamas vienintelį tikslą – tarnystę, kuriai panaudoja visus savo gebėjimus ir galimybes. Egzistuoja keistas reiškinys, aš netgi pasakyčiau įstatymas, kad paprastai daugiausia atnešęs ir atidavęs mažiausiai prašo ir mažiausiai tikisi. Tačiau atnešęs tik savo karmos naštą, įsivaizduoja aukojantis savo gyvenimą. Šis nuostabus psichologinis reiškinys atžymėtas ir detaliai išaiškintas buddistiniuose mokymuose.

Žinoma, niekada nebuvo prisakyta atiduoti viską ir pačiam likti skurde. Prisiminkite, kaip pasakyta: „Kas pasakė, kad atiduoti reikia be proto? Tiesa ta, kad beprotyste tai ir liks...“ Perskaitykite 138 ps. pirmoje „L.S.M.“ dalyje. Visame kame ir visur reikalingas didis bendramatiškumas. Be sulyginimo, atpažinimo, doros ir ištikimybės sunku eiti Keliu. Tai tie keturi kertiniai akmenys, ant kurių laikosi kiekvienas statinys.

Dabar žmonių pažinimas ypač reikalingas, nes mes įžengėme į patį Kosminės Kovos įkarštį. Tamsos jėgos kovoja už savo egzistavimą, neviltis juos daro vieningais ir tokiais užsispyrusiais jų išpuoliuose. Daugelis gi „jonvabalių“ apsisiautė pilku nesipriešinimo rūbu – kas iš nesuvokto veidmaniškumo, kas iš menkumo, kas dėl nesuvokimo ar baimės, bet to nesipriešinimo arba dvasinio drungnumo rezultatas yra vienas – o būtent, laukia išpranašautas Apokalipsėje likimas: „Todėl, kad tu nei šaltas ir nei karštas, išspjausiu tave iš savo žiočių“. Tačiau kiek mažai žmonių, susimąstančių moksliniu tos formulės tikslumu! Nors, tiesą sakant, mums iš vaikystės buvo draudžiama klausti ir mąstyti apie didžias Švento Rašto formules! Anatema (gr. Ανάθεμα - atskyrimas, pašalinimas) gresia tiems, kas išdrįs pareikalauti peržiūrėti iškraipytus Kristaus priesakus, ir jau paruoštas jiems įspaudas naujo madingo „negarbingo“ žodžio masonas. Tačiau šis žodis turi ženklinančią reikšmę tik nemokšų sąmonėse. <....>

Tad kodėl rodyti nemokšiškumą? Ir ar nebus teisingau ir moksliškiau išstudijuoti, kuo buvo ir kuo tapo masonai? Susipažinus su masonystės pagrindais, mes nustebsime jų aukštos doros kodeksu. Taip, reikia kovoti su inertiškumu ir surambėjimu bei nemokšiškumu ir ribotu mąstymu. Tai neatidėliotinas ir šviesiausias uždavinys. Juk gyvenimas maitinamas tik šviesia mintimi, todėl minties dusinimas neišvengiamai sukels į irimą. Eilutės iš Mokymo: „Kaip sąmonė gali būti suklestėjimo garantu, lygiai taip pat ji gali sukelti ir irimą. Ribota mintis tampa laidininku tamsiems pasireiškimams. Todėl mintis gali išaugti į didžią pradžią arba gali sugriauti kiekvieną pradėjimą. Apribotas mąstymas sugriauna visas galimybes, nes kūryba auga kartu su sąmoningumu. Kaip galima siekti Aukščiausio Idealo neišplėtus suvokimo? Juk Aukščiausią Vaizdinį gali suvokti tik ugninė ir bebaimė sąmonė, nes ugninės sąmonės galiai nėra ribų“. <...>

Saugokime mums patikėtus neužterštus Pagrindus, atminkime mums duotą Priesaką, taip apsisaugosime nuo abejojančių, svarstančių ir bandančių prisikasti išdavikų. Perskaitykit „A.J.“sk.231: „Tegul nedaug, bet tvirti stiebai sudaro būsimą mišką, nes smulkūs krūmynai minta vienas kitu ir juose užgimsta žalingos būtybės“.

J.Rerich laiškai. I tomas, 12.12.34.
Vertė D.Stungurienė

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Thursday the 23rd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©