Šventos Velykos – krikščioniško...

Spausdinti
Kategorija: J.Rerich laiškai
Parašyta Sekmadienis, 20 sausio 2013 Autorius studija Gin-Dia

Šventos Velykos – krikščioniško pasaulio šventė

Kristus patarė dalinti dvasinius turtus. Tačiau kadangi sunku tai suvokti, žmonės pritaikė patarimą prisiplėštiems pinigams. Iš pradžių prisigrobti, o po to ašarotomis akimis atiduoti ir susižavėti savo gerumu. Tarsi kalbėdamas apie išdalinimą Mokytojas turėjo omenyje senas kėdes ir kailinius. Besvorį turtą nurodė Mokytojas.

Tik dvasinis atidavimas gali pajudinti svarstyklių lėkštes.

Iš J.Rerich laiško, 06.10.32

<...> jei negalite rasti Origeno raštų, patarčiau Jums paskaityti nuostabias knygas „Dobrotoliubijie“. Skaitydami tuos gyvenimiškus Evangelijos patarimus ir paaiškinimus, kurie sudaryti pirmaisiais krikščionybės amžiais, aiškiai pamatysite, į kokius brūzgynus nuklydo dabartinė [žmonijos] sąmonė. Būtent tie didieji podvižnikai suprato Kristaus terminą kaip aukščiausią dievišką principą mumyse, būtent taip, kaip jis buvo suprantamas visose senovės misterijose. <...> neofitas, perėjęs visus kentėjimus ir išlaikęs visus išbandymus, paskutinio Pašventimo ritualo – patepimo metu tapdavo Kristumi, „apvalytuoju“, nes jo asmenybė susiliedavo su jo amžinąja individualybe, ir jis tapdavo nemirtingu Ego.

Iš J.Rerich laiško, 22.03.35.

Visi Didieji Mokytojai, atėję į Žemę skirtingais Vardais, skirtingų tautybių ir į skirtingas šalis, buvo ir yra Slenkstis į Dvasią. Kiekvienas iš Jų buvo ir Alfa, ir Omega, kaip kad ir kiekvienas žmogus tokiu tampa, atradęs ir įtvirtinęs savyje Kristaus principą. Atsimenate posakį – mikrokosmas yra Makrokosmas atvirkščiai. Juk terminas Kristus pasiskolintas iš stabmeldiško žodyno ir reiškė Pašvęstąjį arba Hierofantą. Kristus – tai mūsų išvalytas arba aukščiausias Aš.

Iš J.Rerich laiško, 22.03.35.

Kristus Atpirkėjas, žinoma, gyvena mumyse pačiuose. <...> pirmieji krikščionys, kaip ir visas senasis pasaulis, Kristų (arba Krestos) laikė mūsų aukščiausiojo Aš simboliu. Ta prasme ir reikia suprasti, kad Kristus yra nuodėmių atpirkėjas. Asmeninių nuodėmių išpirkimas vyksta sieloje, kuri yra tarpininkas arba Kristaus nešėja, iš vieno gyvenimo į kitą palaikanti ryšį su mūsų individualiu Ego. „Pasiekus tam tikrą evoliucijos ribą kiekvienos žmogiškos esybės Nukryžiuotasis Kristus turi nusileisti į pragarą, kad iš ten ištrauktų ir kilstelėtų į aukštesnes arba normalias gyvavimo sąlygas savo sielą, kuri ten buvo įstumta savivaliaujančio žemojo aš veika. Kitais žodžiais kalbant, Dieviška Meilė turi pasiekti žmogaus širdį, atverti ją ir padėti žmogui atgimti anksčiau, nei jis pajėgs suvokti visą savo nusidėjimų siaubą prieš Dieviškąjį Įstatymą, ir tai gali būti pasiekta tik artimiau susiliejus su savo Aukščiausiuoju Aš, arba Dievišku Meilės įstatymu.“

Iš J.Rerich laiško, 09.07.35.

Kristus sakė: „Ne šventykloje, bet dvasioje melskitės.“ Tiesą pasakius, religiniai prietarai – pats karčiausias vulgarumas.

Dažnai religinės ekstazės atneša daugiau bėdos, nei naudos. Jas minia pavertė vulgariomis procesijomis, todėl svarbu visiems sąmonės lygiams išaiškinti gyvybingumo esmę.

Laikas nurinkti brangakmenius, teršiančius šventą atvaizdą. Laikas sudeginti religines relikvijas, norint sekti Kristaus įsaku. Į Dvasios pažinimo Šventyklą reikia žengti visas savo jėgas skiriant tikrųjų dvasios galių pažinimo tobulinimui. Ne tolimose laboratorijose, ne celėse, bet gyvenime rinksite tikruosius Kristaus užrašymus, kuriuose Kristus nesipuikuoja chitono klostėmis, bet renka ieškančius dvasinės laisvės.

Kiek kartų šventieji sugrįždavo į Žemę, nes per aukštai virš minios iškeldavo savo susižavėjimą, vietoj kasdienio gyvenimiško triūso

Mes griežtai pasisakome prieš vienuolynus, kaip gyvenimo antitezę; tik gyvenimo daigynas, geriausių darbo išraiškų susibūrimai sulauks Mūsų pagalbos. Taip Džiaugiamės, matydami jūsų veiklą, ir Žinome, kad bandymas yra patikimose rankose.

Būtent, iš gyvenimo prieiti reikia. Ir nereikalingas visuotinai priimtinas religingumas. Reikalingi sąmoningo bendravimo su Šviesos Buveine faktai. Norėdami atnešti naudą, einame sąmoningai, be magijos, vesdami į praktinį šaltinį. Šiame paprastume ir slypi visa eilinė paslaptis, dar taip nepasiekiama žmonėms, iki juosmens įsibridusiems į prietarus. Negali jie dar suvokti paprastumo, grožio ir bebaimiškumo.

Listy Sada Moriji. Ozarienie. -2.2.4.3.

***

  • Kristus [gr. christos – pateptasis].
  • krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus išpažinimu, jo gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.
  • krikščionija – visi krikščionys.
  • katalikýbė [gr. katholikos – visuotinis], labiausiai paplitusi krikščionybės kryptis; Romos katalikų bažnyčios religinė, moralinė ir socialinė doktrina, pagrįsta Biblija, tradicija ir popiežiaus autoritetu.
  • katalikas – popiežiaus vadovaujamos Romos katalikų bažnyčios narys, katalikybės išpažinėjas.
  • biblija [lot. biblia < gr. biblion (dgs. biblia) – knyga], Šventasis raštas – krikščionių ir judėjų šventųjų knygų rinkinys, jų religinės dogmatikos ir apeigų pagrindas.
  • testameñtas [lot. testamentum]: 1. įstatymo nustatyta tvarka įformintas asmens nurodymas, kam po jo mirties turi tekti jo turtas; 2. Biblijos dalis (Senasis testamentas, Naujasis testamentas).
  • Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi. Parašytas senąja graikų kalba. Lietuvių kalba pirmą kartą išleistas 1701 metais. Šią knygą sudaro 4 Evangelijos: Mato, Jono, Luko ir Morkaus, skirtingais aspektais nušviečiančios Jėzaus gyvenimą ir mokymą, kartu su Apaštalų darbais, kur tęsiama Evangelija pagal Luką ir pasakojama apie pirmuosius 30 krikščionių Bažnyčios gyvavimo metų. Vėliau yra 13 Pauliaus laiškų, parašytų įvairioms bažnyčioms ir asmenims; 8 kitų pirmųjų krikščionių valdovų laiškai; ir Apreiškimas Jonui – apokalipsės knyga: paskutinių dienų įvykiai prieš Paskutinį teismą. Visos 27 NT knygos gali būti suskirstytos į tris dalis: istorinės knygos, apaštalų laiškai, pranašystės.
  • Senasis Testamentas (hebr. תנ״ך Tanach) – žydų biblinių knygų rinkinys. Drauge su Naujuoju Testamentu sudaro krikščionių Šventąjį Raštą. ST atsispindi žydų tautos istorija ir religinė mintis. Nors Senasis Testamentas yra ir judėjų, ir krikščionių šventoji knyga, šios dvi religijos jį interpretuoja gana skirtingai. Pavyzdžiui, krikščionybės tradicija Pradžios knygos tekste mato aprašytą Šv. Trejybę, kurios nepripažįsta žydai.
  • apokrifas (gr. απόκρυφα– paslėptasis, slaptingasis, slaptasis). Judaizme ir krikščionybėje apokrifu vadinamas religinės literatūros veikalas, pripažintas klastote arba nesutampantis su oficialiu religiniu mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas.
  • hierofántas [gr. Hierophantēs: hieros – šventas, phainō – parodau, atskleidžiu].
  • gãlai [lot. Galli] – romėniškas keltų genčių, VI-V a. pr. m. e. gyvenusių Galijoje (dab. Prancūzija, Belgija, Š. Italija), pavadinimas. Pavadinimas naudotas senovėje, ypač graikų, reiškiantis šiaurės tautas, kurios dažniau buvo vadinami keltais; dėl to kilo daugybė nesusipratimų ir neteisingų aiškinimų.
  • evangèlija [gr. euangelion – gera žinia] krikščionių mokslas, skelbiantis „gerąją naujieną“ – Jėzaus mokymą apie Dievo karalystę; I a. istorinis teologinis veikalas apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, veiklą ir mokslą; evangelijų yra 4: pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną; jos sudaro Naująjį Testamentą; mišių dalis, per kurią skaitomi Naujojo Testamento fragmentai.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti. E.Šimkūnaitė.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė. Mahatma Gandis
Friday the 22nd. Affiliate Marketing templjoomla.ru . Custom text here
Copyright 2012

©